Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Sesuo Rozana viliasi naujos pastogės

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Sesuo Rozana sako, jog į vienuolyną užsuka vis daugiau žmonių, ieškančių dvasinės ramybės

Bendruomenės namelis – nedidelis

Krikštėnų Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės vienuolyno įkūrėja sesuo Rozana tikisi, jog jų parengtas projektas naujoms statyboms gaus finansavimą. Tikimasi, jog kitais metais Krikštėnuose iškils naujas pastatas ir bendruomenė galės priimti didesnes grupes rekolekcijoms – tylos ir maldos laikotarpiui.

Iš Belgijos kilusi, vėliau Prancūzijoje vienuolinį gyvenimą gyvenusi ir jaunimo evangelizacijos mokykloje „Jaunimo aušra“ dėsčiusi  sesuo Rozana į Lietuvą atvyko atkūrus nepriklausomybę. „Negalvojau, kad čia mano vieta. Rytų šalys man atrodė esančios kankinių šalys ir manęs jos netraukė. Į Lietuvą važiavau su jaunimu. Tuo metu, kai buvome šalia Lietuvos pasienio, nesusišnekėjome su lietuviais. Ar mūsų klausimo nesuprato, ar mes atsakymo nesupratome, tačiau į Vilnių atvažiavome per Minską“, – šypsosi prisimindama savo pirmąją kelionę į Lietuvą sesuo Rozana.

Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų davusi pirmuosius vienuolės įžadus Rozana mena, jog į Vilnių jie atvažiavo per Medininkų pasienio postą. O praėjus kelioms valandoms išgirdo apie baisią Medininkų tragediją, kuri sukrėtė Rozaną ir kartu paskatino pamilti didvyrišką lietuvių tautą. „Kai sužinojome apie tai, jaunimas buvo labai išsigandęs ir kalbėjo, kad reikia nedelsiant grįžti atgal. O man iš karto Lietuva tapo sava, kaip mano tėvynė. Ir grįžusi atgal iš karto paprašiau, kad mane siųstų į Lietuvą. Ir aš čia!“ – sakė Rozana. Gavusi savo vienuolyno vyresniojo ir dvasios vado pritarimą iš Belgijos į Lietuvą ji atvyko 1991 metais, ir Dievo raginama su ja susiejo visą tolesnį savo gyvenimą bei tarnystę. Kelių lietuvių merginų prašoma ir Vilniaus arkivyskupo A. J. Bačkio padrąsinta, ji pradėjo kurti naują vienuolinę bendruomenę – neklauzūrinį Karmelio vienuolyną. Pirmosios seserys, duodamos klusnumo, skaistumo, neturto ir nuolankumo įžadus, į bendruomenę pradėjo burtis 1994 metais Vilniuje. Vėliau bendruomenė persikėlė į Krikštėnus. 2000 metais bendruomenė pripažinta vieša tikinčiųjų asociacija.

„Lietuva labai pasikeitė. Iš pradžių visi buvo labai dvasingi, norėjo padėti vieni kitiems, dirbo vardan Lietuvos. O dabar dauguma dirba tik dėl savęs. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – pabrėžė Rozana. Todėl, pasak pašnekovės, pastaruoju metu, kai aplink visi skuba, nerimauja, triukšmauja, būtina išmokti išgirsti, įsiklausyti, suprasti. Jų bendruomenėje gyvenimas grindžiamas pagal Karmelio regulą, kurioje labai svarbi tylos malda. Tyla – tiek išorinė, tiek vidinė – yra viena iš pagrindinių asmeninės maldos sąlygų.

Seserys Krikštėnų vienuolyne organizuoja rekolekcijas „bičiuliams“, pasauliečiams, gyvenantiems pagal jų dvasią, ir visiems, norintiems susipažinti su bendruomenės ir Karmelio dvasia. Bendruomenė priima mažas grupeles ir pavienius asmenis rekolekcijoms, padeda žmonėms rasti maldos kelią arba jį pagilinti.

Į Krikštėnus atvyksta norintieji artimiau susipažinti su bendruomenės gyvenimu, dvasiškai praturtėti. Seserys teigia dėl vietų stokos negalinčios priimti didesnių grupių. Vienuolyne yra tik trys kambarėliai ir atskira patalpa, kurioje gali nakvoti penkiolika žmonių, todėl į bendruomenę atvykstama iš anksto susiderinus. „Menu, jog įsikūrimo pradžioje atvykdavo net 120 jaunų žmonių. Nakvodavo jie ir Krikštėnų mokykloje, ir vienuolyne, nes anksčiau nebuvo jokių nurodymų ir reikalavimų. O dabar reikalavimai griežti. Ir gerai, kad yra reikalavimai. Todėl ir norime naujų patalpų, kad galėtume priimti daugiau pageidaujančių čia atvykti“, – sako Rozana. Seserys jau paruošė projektą naujoms pastato statyboms, kurį patvirtino vyskupas. Rozana tiki, kad fondai projektą parems ir kitais metais visi galės džiaugtis naujuoju namu.

Ukmergės rajonas
Autorės nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“