|
Kunigų metų dokumentai
Mindaugas BUIKA
Autentiškas klusnumo išgyvenimas
Kunigų metais Vatikane skelbiami šią iniciatyvą liečiantys dokumentai bei paraginimai. Prie pastarųjų reikėtų priskirti ir lapkričio 18 dieną paskelbtą Dvasininkų kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Mauro Pjačenzos laišką pasaulio kunigams, kuriame svarstomas jautrus, bet aktualus klusnumo klausimas. Pasirinkta dokumento tema atspindi kunigystės šventimų apeigose duodamą sūniškos pagarbos ir klusnumo pažadą tuos sakramentus suteikiančiam vyskupui ordinarui ir jo įpėdiniams.
Arkivyskupas M. Pjačenza pripažįsta, kad teologiniu supratimu vienuoliško klusnumo įžadas (priesaika) ir kunigiškas pažadas yra skirtingi, tačiau moralinio įsipareigojimo prasme jie yra identiški. Juk abiem atvejais kalbama apie atsidavimą Dievo valiai, kuriai tarpininkauja Bažnyčia. Savo kreipimesi nurodęs į šias sąsajas, Vatikano dikasterijos vadovas pripažįsta, kad dabartiniame pasaulyje su jam būdingu individualizmu bei libertinizmu tokį kunigiško klusnumo reikalavimą gali būti sunku suprasti. Kai kas į tai žvelgia, kaip į pasenusią bažnytinio gyvenimo normą, būdingą visuomenei, kuri negali priimti autentiško išsilaisvinimo.
Tačiau čia, pasak arkivyskupo M. Pjačenzos, reikia kalbėti būtent apie autentišką klusnumą, kuris Bažnyčioje neprieštarauja asmens orumui. Kunigiško klusnumo savo vyskupui raiška taip pat nesumenkina jo sielovadinės atsakomybės ir nėra aklas pasidavimas aukštesnio pareigūno nurodymams. Svarbu atkreipti dėmesį į šventimų metu duodamo pažado formuluotę, kurioje pirmiausia kalbama apie sūnišką pagarbą kunigo ir vyskupo santykiuose. Taigi, iš esmės tai panašu į šeimai būdingą tėvo ir sūnaus ryšį, kuriame sūnus rodo pagarbų klusnumą savo tėvui. Šiame kontekste tėvas (vyskupas) yra pašauktas tikrai būti tėvu ir sūnus (kunigas) pripažinti savo sūnystę, nurodo Dvasininkijos kongregacijos sekretorius.
Žinoma, šiuose santykiuose gali iškilti problemų, tačiau Bažnyčioje, kaip ir prigimties įstatyme, niekas nepasirenka savo tėvo, kaip ir niekas nepasirenka savo sūnų. Todėl visi yra pašaukti tiek tėvai, tiek ir sūnūs turi palaikyti tarpusavio pagarbos ir gailestingumo bendrystę, kaip to nori pats Bažnyčios steigėjas gerasis Mokytojas. Taigi kunigo autentiškas klusnumas duos Bažnyčiai laukiamą atsivertimą ir naujo gyvenimo vaisių, jeigu nebus tik formalus vyskupo nurodymų įgyvendinimas, o paremtas sūniška pagarba, dėmesingumu ir karštu atsidavimu. Toks klusnumas, meldžiant Švč. Mergelės Marijos, tobulos Viešpaties tarnaitės užtarimo, gali išlaisvinti iš egoizmo ir parodyti pasauliui, kad tikrai įmanoma viską atiduoti Kristui ir būti tobulu Bažnyčios tarnu, rašo arkivyskupas M. Pjačenza.
Ligonių sielovada ir maldos
Kitame laiške, kurį spalio pradžioje paskelbė Popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Zigmuntas Zimovskis, ligoniai yra kviečiami aukoti savo kentėjimus už kunigų šventumą. Dokumente, skirtame dėl ligų ir negalios kenčiantiems žmonėms ir jų sielovada besirūpinantiems dvasininkams, primenama, kad Kunigų metų šventimo pabaiga 2010-ųjų birželį sutaps minėtos Popiežiškosios tarybos įsteigimo 25-ųjų metinių minėjimu. Šių metinių proga artinuosi prie kiekvieno iš jūsų ir kviečiu jus, brangūs sergantys broliai ir seserys, nepaliaujamai melstis ir aukoti savo kančias gyvybės Viešpačiui už jūsų mylimų kunigų šventumą, kad uoliai ir kupini pastoracinės meilės vykdytų tarnybą, patikėtą jiems Kristaus, kūno ir sielos gydytojo, rašo arkivyskupas Z. Zimovskis.
Jis primena, kad ligoniai, kaip ir visi tikintieji, šiais metais besimeldžiantys už kunigus, gali pelnyti ypatingus atlaidus. Popiežiškosios tarybos pirmininkas taip pat pažymi, kad svarbu melstis už sergančius ir kūno negalios ištiktus kunigus, kurie, kaip ir visi ligoniai, kasdien neša ir skausmo naštą. Reikia nuolat melsti ir šventųjų kunigiškų ir vienuoliškų pašaukimų, kurių sekuliarizuotos visuomenės sąlygomis labai trūksta. Ligonių maldoms ir kančioms arkivyskupas Z. Zimovskis patiki visą Bažnyčią, jos vadovą popiežių Benediktą XVI kartu su visais pasaulio vyskupais ir kunigais, prašydamas greitesnės Dievo tarno Jono Pauliaus II beatifikacijos ir kanonizacijos.
Dokumente labai prasmingai apibūdinama nepakeičiama ligonių pastoracijos tarnystė. Kunigas greta sergančiojo lovos atstovauja pačiam Kristui, dieviškajam Gydytojui, neabejingam kenčiančiųjų daliai. Per būtinų sakramentų suteikimą kunigo asmenyje prie ligonio yra pats Kristus, atleidžiantis, gydantis ir guodžiantis, tampantis tikruoju nemirtingumo vaistu. Arkivyskupas Z. Zimovskis laiške praneša, kad ateinančių metų balandį Popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracijos tarybos 25-ųjų metinių proga rengiama tarptautinė ligonių kapelionų piligrimystė į Prancūziją, aplankant Lurdo Dievo Motinos šventovę ir Arsą, kuriame tarnystę ėjo pasaulio kunigų dangiškasis globėjas šventasis kunigas Jonas Vianėjus.
Galima priminti, kad kiti pagrindiniai Kunigų metams skirti renginiai įvyksiantys Romoje bus 2010 metų kovo 1112 dienomis rengiamas tarptautinis teologų suvažiavimas ir birželio 911 dienomis kviečiamas Pasaulio kunigų susitikimas. Abiejų jų bendra tema: Kristaus ištikimybė yra kunigo ištikimybė.
© 2009 XXI amžius
|