Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Lietuviškų „Tvin Pyksų“ sindromas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šie metai Lietuvos istorijoje bus minimi kaip didžiulės emigracijos metai. Emigracijos mastai išaugo kelis kartus. Iš krizės krečiamos šalies daug žmonių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją ir kitus kraštus. Tarp emigrantų didelę dalį sudaro jaunimas nuo 18 iki 30 metų. O Lietuvoje net ir dirbantys žmones negauna atlyginimų ar gauna tik dalį (Pakruojo autobusų parko vairuotojai jau kelis mėnesius negauna algų). Kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose medikai gauna tik dalį algos ir įsiskolinimai vis didėja. Ekonominis sąstingis palietė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Daugumos žmonių pajamos siekia nuo 600 iki 1200 litų per mėnesį ir pragyventi iš tokių pajamų yra labai sudėtinga. O nuo Naujųjų metų 10 centų kils elektros kainos, mažės pensijos ir kitos socialinės išmokos, augs bedarbystė, tad 2010 metai bus tikras išbandymas mūsų kraštui.

Lietuvoje greta dirbtinai kurstomų aistrų egzistuoja ir tikros, daugeliui aktualios problemos. Teismuose persekiojami sąžiningi teisėjai. Keli korumpuoti Kauno apygardos teismo teisėjai, nepatenkinti tuo, kad šio teismo teisėja Neringa Venckienė atskleidė tiesą apie pedofilijos skandale pagarsėjusį ir spalio 5 dieną nušautą teisėją J. Furmanavičių, atsisako kartu su ja dirbti. Šių teisėjų ir N. Venckienės elgesys artimiausiu metu bus svarstomas Teisėjų taryboje. O pedofilijos bylos tyrimas stringa: nenustatytas ir su A. Ūsu bei J. Furmanavičiumi dviejų mergaičių prievartavimuose dalyvavęs trečias asmuo. Sudėtinga padėtis šalies teismuose ir prokuratūros sistemoje svarstoma ir Seime. Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad padėtis prokuratūros sistemoje sudėtinga, jau artimiausiu metu tai  bus svarstoma TS-LKD frakcijoje ir gali būti, kad bus keliamas Generalinės prokuratūros vadovų atsakomybės klausimas. Be to, P. Saudargo teigimu, bręsta ir kitos permainos, susijusios su buvusių KGB pareigūnų darbu valstybės institucijose. Jei vienas kitas buvęs KGB pareigūnas užima nežymias pareigas valstybės tarnyboje, tai nekelia grėsmės, bet buvę sovietinių specialiųjų tarnybų pareigūnai neturėtų užimti aukštesnių pareigų. Padėtis teisėsaugos sistemoje ir teismuose turėtų keistis: jau yra rengiami nauji įstatymai ir esminės įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi pasiekti pažangą šiose daugelio problemų kamuojamose srityse.

Prienų rajone vis dažniau atskleidžiami korupcijos ir protegavimo faktai. Vietos žemėtvarkos pareigūnai užgrobė daug vertingų žemės sklypų, miško plotų, juos dangsto kai kurie savivaldybės pareigūnai ir korumpuoti politikai iš Vilniaus. Žemgrobiai pasižymi gerai suplanuota ir agresyvia veikla – jie niekuo nenusileidžia Rusijoje klestintiems „juodiesiems reideriams“. Prieniškiai savo rajoną vis dažniau vadina „Tvin Pyksu“ (pagal kadaise rodyto populiaraus amerikiečių serialo „Tvin Pykso miestelis“ pavadinimą). Kai kurie Lietuvos rajonai dar nepriklausomybės pradžioje buvo užvaldyti kriminalinius veikėjus ir korumpuotus vietos valdininkus bei politikus jungiančių klanų. Tai ypač palietė kai kuriuos Žemaitijos rajonus – Kelmę, Tauragę, Pagėgius, Raseinius, Telšius. 1990–1994 metais Kelmėje klestėjo korumpuotus vietos valdžios veikėjus, policijos vadovus ir „Mumino“ gaujos lyderius suvienijęs klanas. Šio klano lyderiai organizavo reketą: rinko duokles iš vietos verslininkų, organizavo spirito kontrabandos ir alkoholio falsifikavimo verslą, neteisėtais būdais užvaldė kai kuriuos tvenkinius ir vertingus žemės sklypus. Prieš klanui trukdžiusius asmenis imtasi smurto – padegti jų namai, automobiliai, keli asmenys nužudyti. Tik 1994 metų pabaigoje sulaikius šio klano vadeivas kelmiečiai lengviau atsikvėpė. Panašūs klanai įsigalėjo ir Tauragėje, Pagėgiuose, Raseiniuose. 1990–2000 metais Telšius valdė brutali „šilinių“ gauja ir su ja susiję korumpuoti pareigūnai. Tik 2000 metais po V. Grigaravičiaus ir kitų pareigūnų iš Vilniaus organizuotos „šilinių“ sulaikymo operacijos Telšiai buvo išlaisvinti iš nusikaltėlių gniaužtų.

Visi regionuose įsigalėję klanai yra artimai susiję su korumpuotais centrinės valdžios pareigūnais, turi daug rėmėjų tarp įtakingų valdininkų ir Seimo narių. Kai kas teigia, kad šios kadencijos Seimas yra pats prasčiausias per visą atkurtos Lietuvos valstybės laikotarpį. Akivaizdu, kad šis Seimas labai susiskaldęs, bet vis dėlto jis skaidresnis nei kai kurie ankstesni parlamentai. Labiausiai kriminalizuoti buvo 1992–1996 metų ir 2004–2008 metų kadencijų Seimai. 1992 metų pabaigoje LDDP laimėjo rinkimus į Seimą ir per metus sukūrė visą kriminalinės korupcinės valdžios piramidę. Bet tai buvo bendra pokomunistinių šalių tendencija. 1992 metais Gruzijoje kriminalinės jėgos nuvertė Z. Gamsachurdijos vyriausybę ir įsigalėjo ilgam – valdė iki 2003 metų „rožių revoliucijos“. 1993–1994 metais Armėnijos prezidentas L. Ter-Petrosianas uždraudė pagrindinę opozicinę Dašnakų partiją, o daugelį šios partijos narių įkalino. Slovakijoje klestėjo žiaurus ir korumpuotas V. Mečiaro režimas. 1992–1996 metų Lietuvos Seimui didelę įtaką turėjo dar tik besiformuojančios oligarchų grupuotės ir galingos kriminalinės gaujos, o 2004–2008 metų Seimą valdė jau iš esmės susiformavę oligarchų klanai, valdantys monopolijas. Šiame Seime yra nemažai sąžiningų ir aktyvių politikų, bet į Seimą patekę oligarchai ir įvairių šešėlinių klanų statytiniai sabotuoja piliečiams naudingų įstatymų priėmimą, užsiima korupcine veikla.

Lietuvos partijos nėra identiškos. Jų veikloje pastebima nemažai skirtingų bruožų. Bet partijos turi ir vieną bendrą bruožą – visose partijose tarsi slaptosios ložės egzistuoja tam tikros šešėlinės grupuotės. Jos užsiima korupcine veikla, įvairiomis intrigomis, stengiasi įgauti kuo daugiau įtakos, politiką panaudoja tam tikrų verslo struktūrų protegavimui ir iš to pelnosi. Būtent pernelyg artimi politikų ir oligarchinio verslo ryšiai skatina kriminalizacijos tendencijas – korupcinius sandorius, stambias aferas, ES paramos lėšų grobstymą.

Kriminalizacija yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Įvairios šešėlinės grupuotės, įsigalėjusios politinėje sferoje, teismuose, savivaldoje, yra pagrindinė mūsų šalies pažangos kliūtis. Oligarchija yra aukščiausia organizuoto nusikalstamumo forma. Jai įsigalėjus demokratija apribojama, o ekonomikoje įsigali monopolijos. Teisėsaugai didžiulę įtaką turi oligarchai ir su jais susiję kriminaliniai klanai. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kai kurios kitos Rytų ir Vidurio Europos valstybės. 2008 metais britų žurnalistas Miša Glenis išleido knygą „Pasaulinė mafija“. Jo teigimu, pasaulyje apie 20 procentų verslo struktūrų yra užvaldę kriminaliniai sindikatai, o kai kuriose šalyse padėtis gerokai prastesnė – kriminalinės struktūros čia valdo 40–50 procentų verslo. M. Glenio knygoje minima Latvija ir Lietuva, teigiama, kad šiose šalyse yra įsigalėję stiprios organizuoto nusikalstamumo struktūros, artimai susijusiuos su Rusijos, Italijos, Olandijos, Belgijos, Bulgarijos ir kitų šalių mafijos struktūromis.

Labai svarbu į dabartines problemas pažvelgti ir platesniu žvilgsniu. Lietuvos valstybės ir kultūros raidą išsamiai nagrinėja kultūrologai Darius Kuolys, Algirdas Patackas, Vladas Sirutavičius. Algirdo Patacko teigimu, būtent savitos kultūros išlaikymas padėtų mūsų tautai atsispirti vartotojiškos kultūros bangai. „Lietuviškosios istorinės geopolitikos lemtinga duotybė yra jos buvimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII–XV amžiuose Lietuvos valdovams teko kautis tiek su Rytų, tiek su Vakarų kaimynais. Iš kur šitiek gyvybinės energijos nedidelei tautai? Rusų mąstytojas Levas Gumiliovas į istoriją įvedė pasionariškumo terminą – kai etnosas, išlaikęs laikiną išbandymą, įgauna pažadintos gyvybinės energijos perteklių“, – teigia A. Patackas.

Ar artimiausiais metais Lietuvoje įvyks teigiamas lūžis ir  pavyks pakilti iš ekonomikos nuosmukio bei pažaboti klestinčią korupciją? Tai esminis klausimas šiandien. Kai kuriose kaimyninėse šalyse padėtis kur kas geresnė. Estijoje jau jaučiami pažangos ženklai: korupcija šioje šalyje jau kelerius metus mažėja, o ekonomikos stabilumą padeda palaikyti sukauptos valstybės biudžeto rezervo lėšos. Lenkijos BVP spalio mėnesį augo 1,7 procento. Tad kaimyninė Lenkija – bene vienintelė Europos valstybė, kurioje antrąjį šių metų pusmetį fiksuojamas BVP augimas. Tiesa, nedarbas šioje šalyje praėjusių metų lapkritį siekė 8,6 procento, o dabar jau išaugo iki 11 procentų. Lietuvos ekspertų prognozės kol kas nedžiuginančios, tačiau aklai remtis vien jomis neverta. Daug kas priklausys nuo to, ar bus imtasi esminių priemonių korupcijai pažaboti. Pažabojus korupciją valstybės biudžetas pasipildytų 2–3 milijardais litų. Kylanti piliečių aktyvumo banga nuteikia optimistiškai – žmonės pasiryžę siekti ryžtingų permainų.

© 2009 „XXI amžius“