|
Jeruzalės Šventojo Kapo ordino veikla
Mindaugas BUIKA
Ištakos kryžiaus žygių istorijoje
Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordinas yra vienas iš dviejų pasauliečių ordinų (antrasis diplomatinę nepriklausomybę turintis Maltos ordinas), kurie nuo XIXIII amžiaus kryžiaus žygių į Šventąją Žemę veikia iki šiol. Jis kartu su Maltos ordinu yra oficialiai pripažintas Katalikų Bažnyčioje ir daugiausiai rūpinasi humanitarinės paramos darbais. Popiežiaus Paskalio II oficialų patvirtinimą 1113 metais gavę ordino riteriai tuometinėje kryžiuočių įkurtoje Jeruzalės lotynų karalystėje saugojo Kristaus Šv. Kapo baziliką ir krikščionims kitas brangias Palestinos šventoves nuo musulmonų išpuolių.
Žlugus Jeruzalės lotynų karalystei (1291 metais) ir regione įsiviešpatavus musulmonams, piligrimystė prie Kristaus Kapo nebuvo suspenduota. Šventojo Kapo riteriai kurį laiką prižiūrėjo šventoves, tačiau jų integralus vaidmuo palaipsniui menkėjo, nes musulmonų valdžia labiau toleravo atvykusius mažuosius brolius pranciškonus. Popiežius Klemensas VI savo bule Gratiam agimus oficialiai perdavė Šventosios Žemės globą įkurtajai Pranciškonų kustodijai.
Šventojo Kapo riterių ordino atgimimas prasidėjo XIX amžiaus viduryje, kai popiežius Pijus IX atkūrė Jeruzalės lotynų patriarchatą. Krikščionių gyvenimo Palestinoje gaivinimui ir piligrimysčių rengimui reikėjo materialinės paramos, todėl Šventojo Kapo ordino augimas buvo skatinamas visoje Europoje. Ordino bažnytiniu vadovu, didžiuoju prioru buvo paskirtas Jeruzalės lotynų patriarchas, o didžiojo magistro titulą pasiliko pats Popiežius. 1949 metais popiežius Pijus XII dar kartą pertvarkė vadovavimą Šventojo Kapo ordinui ir atsisakė didžiojo magistro titulo, kuris buvo perduotas Vatikane tarnystę einančiam kardinolui.
Gailestingumo darbai ir tikėjimo gynimas
1977 metais popiežiaus Pauliaus VI paskelbtoje naujoje ordino konstitucijoje teigiama, kad organizacija gaivina kryžiuočių dvasią ir idealus. Pagrindiniai Šventojo Kapo riterių ginklai yra tvirto tikėjimo liudijimas, apaštalavimas ir krikščioniški artimo meilės darbai. Konstitucijoje teigiama, kad ordino nariams yra būdingi trys asmeniniai ir visuomeniniai bruožai: krikščioniškojo gyvenimo praktikavimas, uolus tikėjimo saugojimas ir skleidimas Palestinoje, Katalikų Bažnyčios teisių gynimas Šventojoje Žemėje, kuri yra ir ordino lopšys.
Šventojo Kapo riterių ordinas, išlaikęs pirmojo kryžiuočių laimėto mūšio Palestinoje 1095 metais devizą Deus Lo Vult (lot. Dievas to nori), XX amžiuje stebėtinai augo. Dabar jis visame pasaulyje turi daugiau kaip 26 tūkstančius narių ir organizuotas į penkiasdešimt tris regionalines jurisdikcijas, vadinamąsias leitinantūras. Aktyvų vaidmenį organizacijoje atlieka ir moterys, kurių priėmimą popiežius Leonas XIII patvirtino dar 1888 metais. Ypač stiprias pozicijas Šventojo Kapo ordinas turi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur veikia dešimt leitinantūrų. Naujos struktūros kuriamos ir pokomunistinėje Rytų Europoje ir netgi Kinijoje. Ordinas kasmet Jeruzalės lotynų patriarchatui suteikia pagalbos (pirmiausia per katalikiškojo švietimo stiprinimo ir krikščionių šeimų rėmimo projektus) už milijonus dolerių. Pažymėtina, kad ordino remiamos mokyklos, ligoninės, socialiniai centrai, veikiantys Izraelyje, Palestinoje, Jordanijoje, atviri ne tik krikščionims, bet visiems regiono žmonėms.
Šiuo metu Jeruzalės Šventojo Kapo ordinui vadovauja įtakingas 74 metų kardinolas Džonas Patrika Folis, kurį popiežius Benediktas XVI didžiuoju magistru paskyrė 2007 metais. Iki tol jis net 23 metus buvo Popiežiškosios socialinės komunikacijos komisijos, atsakingos už katalikų žiniasklaidos priežiūrą, pirmininku. Šventojo Kapo ordino didžiojo prioro pareigas pagal tradiciją eina dabartinis Jeruzalės lotynų patriarchas palestinietis Fuadas Tualis. Iš pasauliečių aukščiausią generolo leitenanto postą užima vokietis grafas Peteris Volfas Meternichas cur Grachtas.
Šventojo Kapo ordino būstinė yra įsikūrusi Romoje, į Vatikaną vedančioje Via della Concilazione gatvėje esančiuose XV amžiuje statytuose rūmuose, žinomuose Palazzo dei Penitenzieri vardu (po rūmus stačiusio popiežiaus Julijaus II pontifikato juose kurį laiką gyveno Šv. Petro bazilikos nuodėmklausiai jėzuitai).
© 2009 XXI amžius
|