Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Krikščionių padėtis Šventojoje Žemėje
Mindaugas BUIKA
|
Šventojo Kapo riterių ordino
didysis magistras
kardinolas Džonas Folis
|
Susirūpinimą kelianti statistika Artėjant Kalėdoms pasaulio krikščionių dėmesys tradiciškai vėl krypsta į Betliejų, Jėzaus gimtąjį miestą, į Šventąją Žemę, kur gyveno ir darbavosi Išganytojas, ir į visą Artimųjų Rytų regioną, kuriame beveik prieš du tūkstantmečius apaštalų įkurtos pirmosios Bažnyčios bendruomenės dabar patiria nelengvus išbandymus. Kaip tik apie šią situaciją gruodžio pradžioje Norvegijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino didysis magistras amerikietis kardinolas Džonas Folis. Apie šį hierarcho analitinį pranešimą išsamiai informavo tarptautinė katalikų žiniasklaida, primindama, kad 2010 metais Vatikane popiežius Benediktas XVI šaukia Vyskupų Sinodo asamblėją, skirtą Šventosios Žemės ir Artimųjų Rytų krikščionių padėčiai aptarti.
|
|
Tarptautinė konferencija, skirta žurnalui Soter
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Prie Tomo Akviniečio paveikslo
iš kairės stovi: prel. prof.
dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS,
dr. Aldona Vasiliauskienė, kan. prof.
dr. Marekas Chmelevskis, prof.
dr. Dalia Marija Stančienė,
kun. prof. dr. Romualdas Dulskis,
prof. habil. dr. Irena Regina
Merkienė, kun. dr. Andrius Priedė,
prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas,
dr. Vilija Karaliūnaitė, prof.
dr. Juozas Žilionis
|
Gruodžio 4 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija XX a. XXI a. pradžios Lietuvos religijos mokslų periodika, skirta mokslinio žurnalo Soter atkūrimo dešimtmečiui ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Žurnalas Soter prof. Prano Dovydaičio iniciatyva buvo pradėtas leisti nuo 1924 metų, jo leidybą 1940 metais nutraukė sovietinė okupacija.
|
|
Literatūrinė žiema
Bronius VERTELKA
|
Elenos Mezginaitės premija atiteko
poetei Agnei Žagrakalytei
|
Gruodžio 45 dienomis Panevėžyje vyko IX literatūros festivalis Panevėžio literatūrinė žiema 2009, kurį rengė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Kultūros įstaiga senokai regėjo tokį gausų kūrėjų būrį. Festivalio programa buvo įvairi: poezijos skaitymai, parodų, knygų pristatymai, muzikinės improvizacijos, vaidinimai. Gruodžio 5-ąją iškilmingą festivalio popietę vedė kauniečiai poetai Erika Drungytė ir Viktoras Rudžianskas. Joje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas. Literatūrinė nominacija Jaunasis Panevėžio apskrities poetas suteikta Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos moksleiviui Jonui Petkevičiui už kūrybinį debiutą. Jaunosios Panevėžio apskrities poetės nominacija atiteko Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivei Agnei Vaičeliūnaitei. Už knygą Praviri langai jaunosios Panevėžio miesto poetės nominacija atiteko Gretai Modei Ladauskaitei, kuri, deja, nesulaukė savo kūrybos įvertinimo. Merginos širdis sustojo šiemet, vos gavus brandos atestatą. Jauniausios Panevėžio miesto poetės titulą pelnė Ingrida Virinaitė, Vilniaus universiteto Lituanistikos ir klasikinės filologijos pirmo kurso studentė.
|
|
Muziejuje Vaižganto dovanota vaza
Vytautas Bagdonas
Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių kaime veikiantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus neseniai pasipildė unikaliu eksponatu lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto giminėms dovanota vaza. Spalvingais raštais ornamentuotą porceliano vazą Kunigiškių muziejui padovanojo Vaižganto sesers Severijos Mėginienės anūkė, Vilniuje gyvenanti Danutė Mėginaitė-Urnevičienė. Prieš keletą metų ši moteris muziejui dovanojo labai vertingų, spaudoje dar neskelbtų ir tik nedaugelio žmonių matytų fotografijų, kuriose Vaižgantas nusifotografavęs su savo giminėmis gimtuosiuose Malaišiuose ir Kunigiškių kaime, taip pat rašytojui priklausiusią porceliano peleninę.
|
|
Dainininko Stasio Povilaičio motina pasakoja
Stasys POVILAITIS
|
Dainininko Stasio
Povilaičio motina Marija
|
Tą atmintiną rudens vidudienį Palangoje eidamas pro žinomo dainininko Stasio Povilaičio namus kiemo gilumoje pamačiau skinančią obuolius moterį. Įsikalbėjome. Prisistačiau, kad esu Stasys Povilaitis, sūnus Vlado, kaip ir žinomas dainininkas. Moteris, kaip pasirodė, yra dainininko motina. Ji prisiminė, kad Stasys apie mane yra kalbėjęs. Ne kartą ir jau seniai. Sakė, kad yra dar vienas Stasys Povilaitis, kuris rašo ir kad juos abu daugelis daug kur painioja.
|
|
Apie pavojus visuomenei
Linas ŠALNA
Praėjo pirmi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbo metai. Kalbėdamas Seime Vyriausybės pirmųjų darbo metinių proga premjeras Vyriausybės darbą įvertino taip: Nors neišvengėme klaidų, aš santūriai didžiuojuosi tuo, kaip mums visiems kartu su visais Lietuvos piliečiais pavyko šį sunkiausią metą atlaikyti. Nepaisant to, kad buvo ir nevilties, ir pykčio kurstymo, kad buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo, mes visi kartu atlaikėme ir atlaikysime. (
) Praėjo pirmieji mūsų Vyriausybės darbo metai. Metai buvo unikalūs savo iššūkiais, problemomis, įtampomis ir sprendimais. Darbo, o ne populizmo metai. Taigi jau pirmaisiais žodžiais premjeras atskiria save nuo populizmo ir demonstruoja savo darbštumą bei ryžtą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui krizės situacija yra palanki: jei jo Vyriausybė per visą krizę (beje, jo paties sugalvotos mokesčių sistemos sukurtą) išsilaikys, su jo vardu bus siejamas išėjimas iš krizės ir tada A. Kubilius ilgam liks politikoje kaip krizės nugalėtojas ir neginčijamas (vienintelis!) lyderis dešiniajame flange. Todėl ne veltui premjeras dėkoja, (...) avansu, bendražygiams Vyriausybėje ir visuomenėje: Esu dėkingas Lietuvos žmonėms, prezidentui Valdui Adamkui ir ypač prezidentei Daliai Grybauskaitei už tai, kad atlaikėme šiuos metus. (...) noriu padėkoti ne tik Vyriausybės bendražygiams, bet ir visam Seimui, (...) noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų ir už paramą, ir už kritiką. Nors dėkoti dar tikrai nėra už ką. Nebent už tai, kad Seimo langai nukentėjo tik vieną kartą. Nepasitenkinimas visuomenėje kyla, ir juo pasinaudoti netruks pirmiausia priešiškos jėgos.
|
|
|