In memoriam kompozitoriui Vytautui Klovai
(1926 01 31 2009 12 10)
Gruodžio 10 dieną, eidamas 84-uosius metus, po sunkios ligos mirė garsus kompozitorius Vytautas Klova.
Į profesionalios tautinės lietuvių muzikos istoriją kompozitorius Vytautas Klova pirmiausia įrašytas kaip lietuviškos operos klasikas, šešių klausytojų mėgiamų ir operos teatrų noriai statomų operų autorius.
Kompozitoriaus kūrybinis palikimas tai ir per šimtą išplėtotų ir harmonizuotų liaudies dainų, muzika liaudies šokiams, tapusi neatsiejama lietuviškos dainų ir šokių švenčių tradicijos dalimi. Visa tai nelyginant puošni lietuviška kraičių skrynia, kupina su meile, kruopščiai ir talentingai išaustų drobių. V. Klovos harmonizuotose liaudies dainose, šokiuose darniai susipina ir skamba autentiška liaudies muzika, praturtinta profesionaliosios muzikos forma ir raiškos priemonėmis.
Ne mažiau ryškus kompozitoriaus indėlis ir į muzikos pedagogiką: pirmasis lietuviškas polifonijos vadovėlis, darbas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstant muzikos teorijos disciplinas, už kurį 1982 metais buvo suteiktas profesoriaus vardas.
Gražūs, gausūs, prasmingi darbai, tačiau juk ne taip retai atsitinka, jog didžiausius muzikos, literatūros, dailės genijus pažinti ir atminti neprireikia nesuskaičiuojamų opusų, bet užtenka vieno, ryškiai spindinčio kūrybos perlo. Toks perlas švyti ir kompozitoriaus V. Klovos kūrybos lobyne: daugelis nedvejodami išgirdę atpažintų garsiąją Ūdrio ariją iš garsiausios lietuviškos operos Pilėnai. Į šią ariją kompozitorius įaudė kilniausius tautos ir asmenybės idealus: meilę savajai žemei, ryžtą aukotis ir išlikti ištikimam iki galo.
Neretai klausiama, ar lietuviai turi nacionalinį epą. Muzikinį epą lietuviai neabejotinai turi tai Vytauto Klovos Pilėnai, tvirtai įrašyti ne tik į nacionalinės muzikos istoriją, bet ir į tautos savimonę.
Rimantas KLEVEČKA
© 2009 XXI amžius
|