2009 m. gruodžio 16 d.
Nr. 89
(1781)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Sumažinta kompensacija už dantų protezavimą

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Nuo spalio mėnesio pakeista, sumažinta ir gerokai apsunkinta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Anksčiau pensininkams, neįgaliesiems (pripažintiems nedarbingais ir iš dalies darbingais) bei vaikams buvo kompensuojamos visos dantų protezavimo išlaidos, reikalingos kramtymo funkcijai atstyti. Pagal naująją tvarką kompensacija sumažinta iki 1157 Lt. (kramtymo funkcijos sutrikimas vertinamas balais, kurių vienas balas atitinka 0,89 Lt, kompensuoti nutarta tik iki 1300 balų) ir bus skiriama tik tuo atveju jei odontologų ekspertų komisija nustatys, kad žmogus turi mažiau nei 10 visaverčių tarpusavyje kontaktuojančių natūralių ar protezuotų dantų nuo pirmojo krūminio danties iki kitos pusės pirmo krūminio danties arba jo dantys bus nudilę trečdaliu. Labai retais atvejais, esant bedančiam apatiniam žandikauliui 4, 5, 6 dantų srityje mažesniam nei 12 mm storio bei vaikams kompensuojama bus už 4000 balų, kas įvertinus pinigais sudarytų 3560 Lt. Paaiškinti protezavimo tvarką paprašėm paslaugas teikiančių ir atsakingų valstybinių įstaigų vadovų.

Dėl pakeitimų – sumaištis

Spalio pradžioje dėl dantų protezavimo įsakymo pakeitimo buvo kilusi nemaža sumaištis Kauno UAB Stomatologijos poliklinikoje. Protezuotis atėję pacientai sužinodavo, kad teks laukti kol paaiškės protezavimo tvarka ir gydytojai nuodugniau susipažins su įstatymu. Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Jolita Rimkutė buvo labai nusivylusi ir pasipiktinusi tokiais įstatymo pakeitimais. Pasak jos, išaugus protezavimo medžiagų kainoms ir esant tokiai mažai kompensacijai neįmanoma kokybiškai atlikti protezavimo darbų. „Ir anksčiau turėjome nemažai nuostolių, nes poliklinikos vidaus kainos aukštesnės, nei kompensavo Ligonių kasa. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą visas medžiagas galime pirkti tik iš tam tikrų šalių, kur kainos didesnės ir niekas neatsižvelgia į tai, kad mūsų pragyvenimo lygis daug žemesnis“, – skundėsi J. Rimkutė. Sumažėjus pacientų srautui poliklinikos vadovai paskelbė akciją – nemokamą konsultaciją (anksčiau šioje poliklinikoje ji kainavo 50 Lt), bei 10 proc. nuolaidą naujai apsilankiusiems akcijos metu.

Dengti visas išlaidas – didelė prabanga

Tačiau pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Alfredo Taminsko, kompensacija už dantų protezavimą drastiškai sumažinta ne iš gero gyvenimo: „Šiandien valstybei stiga lėšų, reikia taupyti. Daugelis piktnaudžiavo įstatymo liberalumu, anksčiau ligonių kasos už dantų protezavimą kompensuodavo net iki 17 tūks. Lt. Nemokamai dantis protezuodavo visi turintys tam teisę, nežiūrint kokia dantų būklė, dėl to labai išaugo eilės. Šiandien eilėje reikia laukti vos ne 10 metų, todėl ne visi gali pasinaudoti šia lengvata. Priėmus tokius pakeitimus eilė turėtų gerokai sutrumpėti.“ Jam pritaria ir Kauno medicinos universiteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas profesorius Antanas Šurna, prisidėjęs rengiant minėtus pakeitimus: „Negali valstybė padengti visų 32 dantų protezavimo 100 proc., tai per didelė prabanga. Žmogus turi ir pats rūpintis savo sveikata ir neapleisti burnos taip, kad joje visai neliktų dantų, o po to laukti, kad valstybė sudės veltui, – teigė profesorius. – Anksčiau, kai nemokamo protezavimo paslaugas atlikdavo tik kelios odontologijos klinikos, tokios, kaip UAB „Stomatologijos klinika“, tai pastoviai gaudamos nemažas pinigų sumas iš Ligonių kasų lengvai varstėsi. Dabar bus didesnė konkurencija, teks daugiau pasistengti.“ Kalbėję teigė, kad būta žmonių nusiskundimų, jog protezuoti negalima ten, kur nori ir pasirinkti protezavimo metodikos. Pasak VLK specialisto Alfredo Taminsko, anksčiau buvo griežtai nustatyta, už ką galima gauti kompensaciją ir už ką – ne. (Tokia tvarka galiojo ir nelaukusiems savo eilės, protezavimo paslaugas dengusiems savo lėšomis, bet laukusiems kompensacijos iš Ligonių kasų. Šių žmonių protezavimo kainos dažniausiai ir išaugdavo iki 10-15 tūks. Lt.) Dabar mokant savo lėšomis galima pasirinkti brangesnes technologijas, norimas medžiagas, protezavimo būdą (net dantų implantaciją), norimą specialistą, įstaigą, ar šalį, nes kompensuojama nustatyta suma neatsižvelgiant į tai kas, ką ir kur atliko.

Jau įrašytiems eilėje konsiliumo nereikės

Anksčiau į eilę užsirašyti buvo galima bet kokioje šias paslaugas teikusioje odontologijos klinikoje. Dabar pensininkams ir neįgaliesiems teks daugiau pavargti. Norint įsirašyti į eilę neužteks vien pažymėjimo (įrašant į eilę anksčiau niekas burnos būklės netikrino, įsirašyti galėjo visi, kas tam turėjo teisę).

„Teisę nemokamai protezuoti dantis pagal įstatymą šiandien turi: pensininkai, nedarbingi ir iš dalies darbingi asmenys, – sako Kauno teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Kazimiero Varžgalis – Į eilę jie gali būti įrašomi kelis kkartus, bet tik praėjus trims metams po nemokamo plokštelinio dantų protezo pagaminimo ir penkiems metams po tiltinio protezo gamybos. Į lengvatą gali pretenduoti ir tuo metu terminuotą nedarbingą ar iš dalies darbingą neįgalumo grupę turintys asmenys. Piniginė kompensacija už protezavimą jiems bus išmokėta ir tuo atveju, jei atėjus jų eilei neįgalumo terminas bus pasibaigęs, svarbu, kad protezavimo ar į eilę įrašymo metu jie tokį statusą turėtų. “

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyriausiojo specialisto Arūno Anužio, lengvatą turintieji į nemokamą eilę dabar įsirašyti galės tik kreipęsi į odontologą. „Bendrosios praktikos gydytojai teisę dirbti gauna tik tuo atveju, jei yra sudarę sutartį su odontologu, kuris nemokamai tikrina ir gydo jo pacientus, – teigė jis. – Po jo konsultacijos bus įrašyti į eilę. Ir tik labai retais atvejais, esant didesnei patologijai, prireiks tretinio lygio odontologų-ortopedų konsultacijos, kuri pateiks išvadas didesnei kompensacijai (per 3000 Lt) gauti. Gavę tokią rekomendaciją jie bus įrašyti į eilę.“ (Tokių specialistų konsultacijai reikės vykti į Vilnių ar Kauną su siuntimu, be siuntimo konsultacija gali kainuoti apie 100 Lt. )

Jau esantiems eilėje – belieka laukti, kada jie iš Ligonių kasų gaus antrą laišką su pažyma, kad gali atvykti nemokamai protezuoti. Bet pradėti protezavimą pasirinktoje klinikoje už savo lėšas galima jau gavus pirmąjį laišką iš Ligonių kasų. Pabaigus protezavimą, reikia kreiptis į ligonių kasas su sąskaita ir prašyti įrašyti į eilę kompensacijai gauti (ji siektų per 1 tūkst. Lt, o turint konsiliumo išvadas ir daugiau). Norintiems dantis protezuoti nemokamai, pasak KTLK specialisto K. Varžgalio, teks laukti antrojo laiško ir rinktis įstaigas tik iš atsiųsto sąrašo.

Garantijos terminas – nenustatytas, auksas – ne visiems

Pasak prof. A. Šurnos, blogai tik tai, kad sumažėjus kompensacijos dydžiui žmonės rinksis patį pigiausią variantą, o tada gali kilti problemų, kai reikės pigias dantų plokšteles perdarinėti, taisyti. Pasak K. Varžgalio, atlikę dantų protezavimą odontologijos įstaigos turėtų suteikti ir garantinį laikotarpį, kaip ir kiekvienam gaminiui. Todėl nemokamą protezavimą teikiančių įstaigų Ligonių kasa prašo pasirašyti specialias sutartis dėl garantijos suteikimo. UAB Stomatologijos poliklinikos direktorės pavaduotoja J. Rimkutė teigė, kad jų poliklinika jokių sutarčių su ligonių kasomis rašytis nesiruošia. Dėl nekokybiškų gaminių pacientas skųstis gali pirmas savaites, per kurias visada galima išsiaiškinti, kad kažkas negerai. „Jei žmonės dirbtiniais dantimis kramto riešutus, tai jie žinoma, kad nelaikys, sulūš ir mes už tai neatsakysime,“ – teigė ji. Kauno teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėja Vilija Andrašiūnienė teigė, kad jokiu įstatymu nėra apibrėžta koks turėtų būti garantijų terminas. Rekomendacijose teigiama tik, kad reikėtų „suteikti protingą garantijos terminą“. Vieniems toks „protingas“ laikotarpis gali pasirodyti dvi savaitės, kitiems mėnuo, tretiems – metai. Valstybinės ligonių kasos specialistas A. Taminskas, teigė, kad toks terminas turėtų būti bent jau pusė metų. „Jei žmogui protezas netinka, ar lūžo pirmiausia būtina kreiptis į protezavimo įstaigą. Tačiau, jei kyla konfliktų ir specialistai nesutinka savo klaidų taisyti nemokamai (o taip pasitaiko), tada reikėtų pasidomėti kokia įstaiga minėtą kliniką ar specialistą yra padraudusi civiline atsakomybe (tai padaryti būtina, kitaip ši negautų licenzijos) ir pasakyti, kad tuomet jis kreipsis į jų draudimo bendrovę. „Dažniausia šitai išgirdę, nekokybišką gaminį pagaminę specialistai beveik visada pataiso be didesnių problemų, – patikino A. Taminskas. – Bet jei ir tai nepadeda – žmogui reikėtų kreiptis į mūsų skyrių, visada stengsimės padėti.“

Tačiau visą odontologų veiklą apsprendžia tik Odontologų rūmai. Respublikos Odontologų rūmų vicepirmininkas Petras Ralys, teigia, kad pagal jų įstatymą tik „odontologas, matydamas paciento individualią situaciją burnoje, pasitaręs su dantų techniku, kaip protezo gamintoju, gali suteikti garantijas fiksuotiems dantų protezams“. Gali, bet neprivalo, vadinasi visada kaltę galima suversti paciento sveikatai, o ne prastos kokybės gaminiui.

Anksčiau kiekvienos odontologijos klinikos matomiausioje vietoje buvo kabinamos kainos, dabar tai retai kur rasi, nors to ir reikalauja Odontologų rūmai, bet sankcijų prasižengėliams nerašo, tik apgailestauja „jeigu dar pasitaiko įstaigų, nesilaikančių šio reikalavimo.“

Daug dešimtmečių pačiu geriausiu metalu odontologai laikė auksą. Jis buvo gaminamas iš caro laikų monetų. Dabar dantų technikai už tai baudžiami. Nes, pasak P. Ralio: „vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva, Lietuvoje dantų protezus galima gaminti tik iš medžiagų, kurios pažymėtos ženklu CE ir turi atitikties deklaraciją. <….>. 900 prabos auksas, pats savaime nėra kenksmingas. Didžiausia 900 prabos aukso problema – jo fizikinių savybių neatitikimas šiuolaikiniams reikalavimams (per didelis lydinio susitraukimo koeficientas). Todėl ES erdvėje leidžiama naudoti ne paprastą, 900 prabos aukso lydinį, bet atitinkamai modifikuotus, lygatūriškai „pagerintus“ atitinkamos prabos aukso lydinius.“ Tokie lydiniai labai brangūs, tad jie – ne paprasto tautiečio kišenei.

Palyginimui galima pasakyti, kad vieno danties protezas iš 900 prabos aukso šiandien kainuotų apie 200 Lt, o iš paprasto chromo-kobalto lydinio – per 400 Lt. Visada gamintojui parankiau gaminti tai, už ką daugiau gauna.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija