Mirė ilgametis saleziečių direktorius
AA kun. Krizantas JUKNEVIČIUS SDB
(191719422009)
|
Kun. Krizantas Juknevičius SDB
|
Gruodžio 4 dienos vakare, eidamas 93 metus, Kaune mirė kunigas salezietis Krizantas Juknevičius.
Jis gimė 1917 metų rugsėjo 17 dieną Kelmėje, parapijos vargonininko šeimoje. Be būsimojo kunigo, šeimoje dar buvo brolis ir trys seserys. Vaikystėje Krizantas mokėsi Kelmės progimnazijoje. Ten besimokydamas jis įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1931 metais įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją, tačiau po metų, susižavėjęs šventojo kunigo Jono Bosko idealais, išvyko pas saleziečius į Italiją ir mokėsi jų vadovaujamame licėjuje. 1933 metais K. Juknevičius grįžo į Lietuvą, ketindamas stoti į kunigų seminariją. Tačiau to negalėjo padaryti, nes buvo nebaigęs gimnazijos kurso, todėl įstojo į Kretingos pranciškonų gimnaziją ir baigė ją 1935 metais.
1936 metais K. Juknevičius įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Dar studijuodamas kunigų seminarijoje domėjosi žurnalistika, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Kunigu įšventintas 1942 metų gruodžio 19 dieną. Po šventimų jaunasis kunigas tęsė teologijos studijas seminarijoje ir baigė jas įgydamas teologijos licenciato laipsnį.
Pirmoji kun. K. Juknevičiaus darbo vieta buvo Vilkija, kur 1944 metų sausio mėnesį buvo paskirtas vikaro, o vėliau ir Vilkijos gimnazijos kapeliono pareigoms. Po metų buvo iškeltas į Pociūnėlius, kur trumpai ėjo parapijos administratoriaus pareigas, o 1945 metų kovo 8 dieną paskirtas Dotnuvos akademijos bažnyčios rektoriumi ir Dotnuvos parapijos vikaru. Po pusantrų metų iškeltas į Pašvitinį ir paskirtas vikaro pagalbininko pareigoms, o dar praėjus pusantrų metų tapo Pašvitinio parapijos klebonu. Pašvitinyje kunigas Krizantas klebonavo aštuonerius metus.
1952 metų spalio mėnesį kunigas Krizantas jo paties prašymu buvo iškeltas į Vilkaviškio vyskupijos Kaimelio parapiją, kur klebonavo apie 15 metų. 1967 metais buvo paskirtas Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos altaristu, o dar po metų Viduklės parapijos klebonu. Iš Viduklės kunigas Krizantas buvo perkeltas į Veisiejus, kur klebonavo ketverius metus, o 1980 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu ir darbavosi čia iki 1990 metų.
Būdamas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu, kun. K. Juknevičius dvejus metus buvo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos klierikų nuodėmklausiu. 1985 metų sausio 31 dieną įstojo į Šv. kunigo Jono Bosko saleziečių draugiją ir kartu su kun. Petru Dumbliausku davė amžinuosius įžadus. Dalyvavo kunigai saleziečiai Juozas Frainas ir Jonas Žemaitis. 1990 metais kun. K. Juknevičius buvo paskirtas Lietuvos saleziečių direktoriumi.
1992 metais kun. K. Juknevičius paskirtas Petrašiūnų parapijos klebonu bei Palemono koplyčios rektoriumi. Jo pastangomis pradėta dabartinės Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, bažnyčios statyba. 19951997 metais dar dėstė Katalikų teologijos fakultete VDU.
2001 metais kun. K. Juknevičius atleistas iš Saleziečių draugijos direktoriaus Lietuvoje bei Palemono parapijos klebono pareigų ir paskirtas Palemono parapijos vikaru. Kiek leido vis silpstančios jėgos, nuoširdžiai pagelbėjo parapijos kunigams pastoraciniame darbe, rašė atsiminimus, kaupė istorinę medžiagą. Paskutiniais metais liga jau buvo prikausčiusi prie lovos.
Velionis buvo pašarvotas Palemono parapijos bažnyčioje. Gruodžio 7 dieną 10 valandą buvo aukojamos gedulinės šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šv. Mišių aukoje dalyvavo vyskupai Rimantas Norvila, Juozas Žemaitis MIC, Juozas Preikšas ir apie 20 kunigų. Pamokslą apie velionį pasakė arkivyskupas S. Tamkevičius. Po šv. Mišių žemiškieji kun. K. Juknevičiaus palaikai, lydint būriui parapijiečių ir Vilniaus saleziečiams, išvežti į Kelmę. Ten stabtelta prie Švč. Mergelės Marijos bažnyčios, aplink ją šventoriuje vyko gedulinga procesija. Paskui karstas su K. Juknevičiaus palaikais palydėtas į Kelmės kapines, kur laidotuvių apeigas atliko Palemono parapijos klebonas kun. Massimo Bianco. Velionis palaidotas šalia savo tėvų.
Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos pranešimą
© 2009 XXI amžius
|