Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kristaus Gimimo sakralinė simbolika

Mindaugas BUIKA

Maldininko laikoma Kūdikėlio Jėzaus statulėlė, atnešta į Šv. Petro aikštę, popiežiaus Benedikto XVI palaiminimui

Prakartėlės kontempliavimas skatina tikėjimą

Sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje stiprėjant ateistų balsams, reikalaujantiems pašalinti iš viešumos religinius simbolius ir Kalėdas minėti kaip neva paprastą „žiemos šventę“, popiežius Benediktas XVI pabrėžė sakralinės simbolikos prasmingumą. Kalėdiniu laikotarpiu Šventasis Tėvas paragino šeimas lankyti tradicinį Betliejaus ėdžiose gimusio Kūdikėlio Jėzaus atvaizdą ir patirti autentišką krikščionių džiaugsmą. Tai jis mokė Trečiąjį Advento sekmadienį, gruodžio 13 dieną, susitikęs su piligrimais Šv. Petro aikštėje vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Pagal nusistovėjusį paprotį tą sekmadienį Romos vaikai į aikštę Popiežiaus palaiminimui atnešė savas Kūdikėlio Jėzaus statulėles, kurios vėliau padedamos į namuose įrengtas prakartėles.

Laisvė yra dovana ir problema

Interviu su Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku Kauno arkivyskupu Sigitu TAMKEVIČIUMI

Pamaldos Toronto lietuvių katalikų bendruomenėje. Centre – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Gruodžio 3 dieną Marijampolėje vykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje ganytojai nusprendė 2010-uosius paskelbti Padėkos už laisvę metais. Kaip kilo ši idėja?

Jau žinojome, kad Vyriausybė 2010 metus paskelbs nepriklausomybės metais ir pasiūlys apmąstyti atgautą laisvę bei 20-ties metų kelią. Mums, vyskupams, atrodė, kad ir Bažnyčiai yra gera proga ne tik melstis, dėkoti Dievui už laisvę, bet ir drauge apmąstyti, kas yra tikra laisvė, ką reiškia atsakingai būti laisvam. Laisvė iš tiesų yra pavojinga: ji gali vesti į anarchiją, korupciją. Šiandien  Lietuvoje mes matome daug neigiamų laisvės reiškinių ir tie reiškiniai kartais žmones paskatina mąstyti ir kalbėti, kad geriau buvo tada, kai buvome okupuoti, kai mažiau turėjome laisvių, nes buvo mažiau ir neigiamų reiškinių. Laisvė, jei grindžiama meile, tiesa, yra labai brangus dalykas, o laisvė be tiesos, meilės ir teisingumo gali atnešti daug bėdų ir nelaimių visai tautai. Todėl skelbdami ateinančius metus padėkos Dievui už laisvę metais, kviečiame kunigus drauge su tikinčiaisiais dalytis mintimis apie laisvę ir iš visų pusių analizuoti šią didelę Dievo dovaną, kad būsiantis dvidešimtmetis atneštų daugiau gėrio negu praėjęs.

Mokslo istorikų konferencijoje nagrinėta bažnyčių istorija

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Lietuvos mokslo istorikų konferencijos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai Alekso JAUNIAUS nuotrauka

Gruodžio 10 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko 13-oji Lietuvos mokslo istorikų konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, kurią organizavo VGTU Mokslotyros centras. Konferencijų organizatorius ir iniciatorius doc. dr. Algimantas Nakas.  

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta žymioms  asmenybėms: pedagogui Matui Kriščiūnui (prof. habil. dr. A. Ažubalis), matematikui Otui T. Folkui (doc. dr. J. Banionis), pulkininkui Vaclovui Žadeikai (V. Januševičienė), Kazimierui Masiliūnui (S. Mikeliūnienė), Petrui Būtėnui (L. Lapinskienė), Pranciškui Baltrui Šivickiui ir Konstantinui Raičinskiui (dr. L. Petrauskienė), Juozui Virbickui (dr. J. Olechnjovičienė), K. J. Aleksai (dr. A. Šveistytė ir V. Apšegaitė), Juozui Matuliui (dr. J. Kankauskienė, dr. O. Kmitienė), Stanislovui Kerbedžiui (doc. dr. A. Nakas). Mokslininkai skaitė pranešimus iš įvairių mokslo sričių.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Adventinė nuotaika

Klebonas kun. Artūras Stanevičius šventina kalėdaičius

KĖDAINIAI. Adventas – susikaupimo, maldos, Kristaus laukimo metas. Lapkričio 29 dieną, pirmąjį Advento sekmadienį, Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius į bažnyčią susirinkusius maldininkus paragino vadovautis artimo meilės įsakymu, kuris apima visus žmones, pradedant šeimos nariais, draugais, bendradarbiais ir baigiant nepažįstamais artimų ir tolimų bendruomenių žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Parapijos 150-metis

Palėvenės klebonas kan. Vladas Rabašauskas (pirmas iš kairės) sutinka Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką

Palėvenė. Spalio 11 dieną čia buvo švenčiamas parapijos 150 metų jubiliejus bei po ketverių metų restauracijos darbų atidengtas centrinis altorius. Jau nuo pat ankstyvo ryto apie šventorių šurmuliavo svečiai, prekybininkai, smalsuoliai. Suvažiavo žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių – Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio, Kauno ir Vilniaus.

Šventę paskelbė bažnyčios varpai, sukvietę į bažnytėlę Rožinio maldai. Po Rožinio šventės vedėjai klebonas kanauninkas Vladas Rabašauskas ir Aldona Ramanauskienė pasveikino atvykusiuosius,  papasakojo bažnyčios ir parapijos istoriją, supažindino su šventės programa. Susirinkusieji galėjo pasiklausyti nepakartojamo Laimos Česlauskaitės ir Lauryno Janulio dueto (koncertmeisterė Kotryna Gedminaitė).

Ligoninės kolektyvas nesutinka prisijungti

Genovaitė Baliukonytė

Ligoninės kolektyvas

Gruodžio 16 dieną Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direkcijos, Kauno miesto tarybos narių ir ligoninės kolektyvo susirinkimas, kuriame buvo aptariamas miesto valdžios siūlymas minėtą daugiaprofilinę ligoninę prijungti prie traumatologijos paslaugas teikiančios Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės. Susirinkime dalyvavo ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Ligoninės kolektyvas į susitikimą kvietė ir Kauno merą Andrių Kupčinską, deja jis atvykti negalėjo.

Mirė ilgametis saleziečių direktorius

A†A kun. Krizantas JUKNEVIČIUS SDB
(1917–1942–2009)

Kun. Krizantas Juknevičius SDB

Gruodžio 4 dienos vakare, eidamas 93 metus, Kaune mirė kunigas salezietis Krizantas Juknevičius.

Jis gimė 1917 metų rugsėjo 17 dieną Kelmėje, parapijos vargonininko šeimoje. Be būsimojo kunigo, šeimoje dar buvo brolis ir trys seserys. Vaikystėje Krizantas mokėsi Kelmės progimnazijoje. Ten besimokydamas jis įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1931 metais įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją, tačiau po metų, susižavėjęs šventojo kunigo Jono Bosko idealais, išvyko pas saleziečius į Italiją ir mokėsi jų vadovaujamame licėjuje. 1933 metais K. Juknevičius grįžo į Lietuvą, ketindamas stoti į kunigų seminariją. Tačiau to negalėjo padaryti, nes buvo nebaigęs gimnazijos kurso, todėl įstojo į Kretingos pranciškonų gimnaziją ir baigė ją 1935 metais.

Į amžinybę palydėtas kunigo tėvas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kan. Stanislovas Krumpliauskas su savo tėvu Ignacu

Lapkričio 23 dieną iš Anykščių į paskutiniąją kelionę Smalvų (Zarasų r.) kapinaitėse palydėtas Anykščių dekano kan. Stanislovo Krumpliausko tėvas.

Ignacas Kromplevskis (Kromplewskis) gimė 1912 metų rugsėjo 10 dieną Kajatuose (Baltarusijos ir Lietuvos pasienis). Augo gausioje Juozapo ir Pranciškos (Kozlowkos) Kromplevskių šeimoje – buvo aštuntas iš dešimties vaikų. Šeima iš  Kajatų persikėlė į gretimą Mateikiškių kaimą (dabartinio Ignalinos rajono pakraštys, visai prie Baltarusijos sienos). Būdamas 14 metų Ignacas apkurto: iš pirties į namus ėjo šaltu vėjuotu oru – supūtė ausis. Paauglio niekas negydė, tad visam gyvenimui likęs kurčias tyliai dirbo tėvų namuose – tapo nagingu, darbščiu amatininku.

Mylėjusi Dievą ir Tėvynę

Ses. Regina Gelžinytė

Sesuo Ksavera Veriankaitė

Lapkričio 28 dieną Šiauliuose, Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių vienuolyne, įvyko sesers Ksaveros Veriankaitės pirmųjų mirties metinių minėjimas ir jos knygos „Viskas praėjo“ (išleido leidykla  „Naujasis amžius“) pristatymas. Salėje buvo surengta s. Ksaveros asmeninio albumo nuotraukų mini ekspozicija, apžvelgianti jos gyvenimo įvykius.

Į  minėjimą susirinko nemažas būrys žmonių, pažinojusių Ksaverą ar girdėjusių apie ją. Aktorė Nomeda Bėčiūtė skaitė ištraukas iš knygos, dainavo Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis.

Apie „netikrus“ komunistus

Praėjusį šeštadienį vykusio socialdemokratų tarybos posėdžio dalyviai, klausydamiesi Algirdo Brazausko pranešimo apie Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimą nuo TSKP (suėjo 20 metų nuo to „istorinio“ įvykio), turėjo patirti netikėtų akimirkų – išgirsti naujųjų laikų stebuklinę pasaką. A. Brazauskas gyrė LKP ir didžiuodamasis sakė: „Mano požiūris visuomet buvo toks – LKP yra tautos partija, mes esame tautos partija ir tai yra mūsų stiprybė, tai yra mūsų pagrindas ir tai pagrindas visų veiksmų“. Matyt, žmogus tikrai sumaišė epochas ir pasijuto gyvenąs dar 1980–1989-aisiais. Pasak jo, Lietuvos komunistų atsiskyrimas nuo TSKP buvo lyg „išėjimas su tauta“, mat žmonės tuo metu rinkosi į „šimtatūkstantinius stichiškus, spontaniškus mitingus“. Per savo vadovavimo „tautos partijai“ metus buvęs LKP CK „pirmasis sekretorius“ subūrė daug „normalių“ kompartijos narių, iš jų tik 3–5 proc. buvo tikri komunistai. Brazausko nuomone, 1988–1990 metai buvo tokie „neeiliniai“, kad juos sunku palyginti su visomis kitomis Lietuvos epochomis. Pirmasis sekretorius įsivaizduoja, kad jo paraginti „normalieji“ kompartijos nariai rinkosi į tuos „spontaniškus“ mitingus ir, jo paties skatinami, skandavo šūkius už Lietuvos nepriklausomybę. O po poros dienų jau per Lietuvos televiziją, klausinėjamas žurnalistės Ritos Miliūtės, Brazauskas aiškino apie dar didesnius savo nuopelnus: jis su kitais komunistiniais vadais specialiai stojo į kompartiją ir užėmė aukštus postus – kad galėtų Lietuvą vesti į nepriklausomybę. Tikras rezistentas Nr. 1 – tokį savo įvaizdį jis kuria paskutinius kelerius metus. Tenka tik stebėtis, kaip jo, rezistento Nr. 1, darbų, tariamai ardžiusių imperijos pamatus, nepastebėjo visagalis KGB. Žurnalistės paklaustas apie KGB valdymą, A. Brazauskas iškart sumelavo: su KGB jis, kaip „pirmasis sekretorius“, nieko neturėjo bendro, nes KGB buvo valdomas iš „centro“ ir A. Brazauskui nepakluso. Vadinasi, A. Brazausko ir jo vadovaujamų „kovotojų už nepriklausomybę“ iš Maskvos vadovaujamas KGB nė piršteliu nepajudino. Prabėgomis galima būtų paklausti Brazausko: jeigu KGB buvo pavaldus tik „centrui“, kodėl tada, kai LKP atsiskyrė nuo TSKP,  kagėbistai urmu puolė atidavinėti disidentams prieš kelerius metus per kratas paimtas tautines ir religines knygas, nuotraukas, net nelegalius leidinius, paleido iš lagerių suimtuosius pogrindžio dalyvius? Nesigirdėjo, kad Lietuvos KGB tuo metu irgi „atsiskyrė“ nuo SSRS KGB. Taigi Lietuvos KGB paprasčiausiai klausė „atsiskyrusių“ LKP vadų, nes nuo jų didele dalimi ir priklausė visą sovietinės okupacijos laiką. Iš kitos pusės, negalima paneigti, kad prasidėjus Lietuvos išsilaisvinimo procesui komunistams nebuvo kitų išlikimo galimybių, kaip tik atsiskirti nuo Maskvos. Brazauskas puikiai imitavo „atsiskyrimą“ nuo motininės partijos ir už tai avansu gavo tautos pasitikėjimą (net ir kai kurių tikinčiųjų, apsidžiaugusių jo „inicijuotu“ užgrobtos Vilniaus Katedros grąžinimu) ir užsitikrino sau vietą nepriklausomos Lietuvos valdžioje (Čaušesku likimas buvo jau pamokęs ir tikrai jo neviliojo).

Permainų bangos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šie metai mūsų krašto istorijoje išliks kaip politinių skandalų ir ekonominės krizės metai. Bankrutuoja vis daugiau  smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Kai kurie bankroto ar iš bankų paimtų paskolų naštos bandantys išvengti verslininkai savo bendroves perregistruoja kitose valstybėse – plinta vadinamasis bankrotų turizmas. Politinė destrukcija ir korupcija – pagrindinės ekonominės krizės priežastys.