Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Mylėjusi Dievą ir Tėvynę

Ses. Regina Gelžinytė

Sesuo Ksavera Veriankaitė

Lapkričio 28 dieną Šiauliuose, Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių vienuolyne, įvyko sesers Ksaveros Veriankaitės pirmųjų mirties metinių minėjimas ir jos knygos „Viskas praėjo“ (išleido leidykla  „Naujasis amžius“) pristatymas. Salėje buvo surengta s. Ksaveros asmeninio albumo nuotraukų mini ekspozicija, apžvelgianti jos gyvenimo įvykius.

Į  minėjimą susirinko nemažas būrys žmonių, pažinojusių Ksaverą ar girdėjusių apie ją. Aktorė Nomeda Bėčiūtė skaitė ištraukas iš knygos, dainavo Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis.

Knygą „Viskas praėjo“ pristačiusi s. Regina Gelžinytė sakė, kad ši knyga – tai s. Ksaveros religinis memuarinis dienoraštis, rašytas 1932–1986 metais. Jame atsispindi jaunystės dienų tikrovė, našlaitės dalia, mokslo siekimas, atsidavimas Dievo tarnystei, išgyventas karo siaubas, sielvartas ir skausmas dėl okupuotos Tėvynės, atkaklumas ir kova priešinantis okupantų brukamoms idėjoms ir plintančiam girtuoklystės papročiui.

Būdama 24 metų, tvirtai apsisprendusi už Dievo valią, ji rašė: Jeigu jau tokia Tavo valia, leisk man užaugti į didelį medį, į tokį, kurio vaisiai pasotintų kiekvieną atstumtą sielą. Jai buvo vis tiek – gyventi ar žūti, ji  troško šedevru būti: Norėjau būti žmogumi dideliu ir tobulu, milžino energijos, angelo tyrumo...

Velionės s. Ksaveros gyvenimas buvo prisodrintas kančia, bet ji nuo pat kūdikystės iki paskutinio atodūsio didvyriškai ją pakėlė, visa su meile priėmė, visus mylėjo, visiems atleido. Stebina herojiškos dorybės: paprastumas, nuoširdumas, kantrybė, atkaklumas siekiant tiesos ir gėrio, ištvermė, ištikimybė.

Šv. Mišias aukojęs kun. Stasys Kazėnas SJ  per homiliją sakė: „Ksavera buvo didžios dvasios asmenybė. Ji sugebėjo gyvendama paprastai ir dirbdama paprastus, kuklius darbus išsiskleisti savo dvasios didybėje“.

2008 metų lapkričio 28 dieną, būdama beveik 95 metų, ji iškeliavo pas Tėvą. Ji nemirė, bet kasdien silpdama geste užgeso: Grūdas, į žemės tamsą įmestas, jis miršta. Bet ar jo mirtis žemėje taip ir liks be diego? Bet jam tai žinoti lemta nebus...

Šitas grūdas, sugrįžęs į žemės tamsą, neliks be diego, nes tas grūdas buvo pilnas galingos meilės troškimų ir kaip aras pasiruošęs kilti į padangių erdves pas Viešpatį, ir kaip nuolankus tarnas laukė savo Sužadėtinio prie savo širdies durų, kad būtų palaimintos.

Po šv. Mišių Donelaičio kapinėse ant Ksaveros kapo padėjus gėles ir uždegus žvakeles kun. S. Kazėnas SJ pašventino paminklą ir visi sugiedojo „Viešpaties Angelą“ ir „Marija, Marija...“

© 2009 „XXI amžius“