2009 m. gruodžio 18 d.
Nr. 90
(1782)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kalbos premija – kunigui Vaclovui Aliuliui MIC

Dr. Aldona Kačerauskienė

2004 metais, minint spaudos atgavimo lotyniškais rašmenimis šimtmetį, buvo įsteigta Kalbos premija, kuri įprasmino spaudos laisvės gynėjos, redaktorės, lietuvių visuomenės veikėjos Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Pirmąsias tris premijas dalijosi keli asmenys. Pernai ją pelnė partizaninio judėjimo dalyvis, Atgimimo įvykių metraštininkas, anglistas Albinas Kentra, iki šiol spėjantis nufilmuoti kone visus patriotinius renginius, nesiskiriantis su jį visur lydinčia filmavimo kamera. Užpernai premija buvo įteikta geram lietuvių bičiuliui švedui Jonui Ohmanui, jau daug metų renkančiam medžiagą apie Lietuvos partizanus, jų didvyrišką kovą su okupantais. Šiemet Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kalbos premiją paskyrė kun. Vaclovui Aliuliui – „už aktyvią labdaringą visuomeninę veiklą Atgimimo priešaušriu ir jo laikotarpiu – katalikiškos periodikos organizavimą, už kūrybingą, moksliškai pagrįstą publicistiką, už liturginės lietuvių kalbos kūrimą ir diegimą, socialinio ir humanitarinio lietuvių kalbos žodyno brandinimą, jos sintaksės tobulinimą“.

Nors premijos laureatas paskelbtas spaudos atgavimo kalbos ir knygos dieną – gegužės 7-ąją, įteikta ji buvo tik gruodžio 10 dieną. Ta proga Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengė vakarą (scenarijaus autorius Andrius Vaišnys, režisierius Vytenis Pauliukaitis).

„Vyturio“ skulptūrėlę (aut. prof. Dalia Matulaitė) kun. V. Aliuliui įteikė viena iš 2008 metų premijos laureačių Malgožata Kasner. LR Seimo pirmininkės pavaduotojas Česlovas Stankevičius pasveikino šių metų laureatą ir papasakojo apie jo nuopelnus lietuvių kalbai ir kultūrai.

 Nuo 1965 metų kun. V. Aliulis vaisingai darbavosi Lietuvos vyskupų konferencijos Liturgijos komisijoje (buvo jos sekretorius, 1980–1990 m. – pirmininkas), rūpinosi liturginių tekstų leidyba, parašė pastoracinės teologijos vadovėlį, parengė Romos katalikų „Apeigyną“, katalikų kalendorius – žinynus (1982–1989 m; 1991 ir 1993 m.), redagavo „Romos mišiolą“, „Naująjį Testamentą“, išverstą kun. Česlovo Kavaliausko, ir kt.

Prasidėjus Atgimimui, kun. V. Aliuliui pavyko gauti leidimą pradėti katalikiškos spaudos leidybą. Jis – pirmasis žurnalo „Katalikų pasaulis“ redaktorius, daugybės straipsnių ne tik šiame žurnale, bet ir kituose periodikos leidiniuose autorius. Gražia kalba parašytos jo knygos „Palūšės bažnyčia ir parapija“, „Žvilgsniai ne tik atgal“, „Geroji Atpirkėjo motina“, „Vieno žąsiaganio istorija“ iki šiol džiugina skaitytojus.

Vos susikūrus Sąjūdžiui, kun. V. Aliulis įsijungė į jo veiklą, buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, kitus narius stebinęs tolerancija, išmintimi, toliaregiškumu.

Gavęs žodį kun. V. Aliulis prisipažino, kad „premijos litukai jau leidžiami knygų leidybai, ypač palaimintojo Jurgio Matulaičio knygoms“. Laureatas įsitikinęs, kad ši premija skirta ne tik jam, bet ir XX a. antrosios pusės kunigijai, daug nuveikusiai tobulinant kalbos kultūrą. Anot prof. Vytauto Vitkausko ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus, net pogrindžio katalikiškosios spaudos kalba buvo nepriekaištinga. Sovietmečiu išleisto „Naujojo Testamento“ ir „Psalmyno“ kalba taip pat švari. Deja, jau nebėra tarp gyvųjų prie to prisidėjusių Dievui pašventusių savo gyvenimą asmenų: kunigų A. Liesio, Č. Kavaliausko, L. Pratkelio, M. Petkevičiaus, s. A. Kučinskaitės; pasauliečio Aleksandro Žirgulio ir kt. Laureatas nuoširdžiai padėkojo dar gyviems savo „mokytojams“: Marijai Katiliūtei-Lacrimai, Donatai Linčiuvienei, Petrui Kimbriui, Marijai ir Vladui Vildžiūnams. „Dieve, atlygink visiems“, – sakė laureatas. Jo nuomone, kiekviena kalba yra vertinga ir graži. Tačiau lietuvių kalba iš kitų išsiskiria žodyno ir formų turtingumu, kirčiu ir priegaide, formų ir sinonimų apstybe. Laisva sakinio žodžių tvarka praverčia vertėjams; prof. Stasiui Šalkauskiui pavyko sukurti lietuvišką filosofinių terminų žodyną. Lietuvių kalba vertinga net pasaulio kultūrai.

Deja, mūsų gimtosios kalbos tyko pavojai. Galima užsikrėsti virusais – svetimkūniais, atėjusiais iš kitų kalbų. „Tačiau tai dar pusė bėdos, nes jie greitai pastebimi. Prasčiau, kai iš vidaus pradedama griauti sintaksė“, – sakė laureatas. Net buvo pacituotas vienas seimūnas: „Pagrinde aš skaitau, jog reikalas tame...“ Kun. V. Aliulis apgailestavo, jog kalbos užkratas pažeidė mąstymą. Laureatas  paragino mokytis iš gražios šnekamosios liaudies kalbos, ne kartą citavo Joną Jablonskį. „Padorumas reikalauja naudoti ir išnaudoti kalbos lobius, ieškoti išradingumo, – sakė kun. V. Aliulis. – Lietuvių kalba gyva, ji gyvuoja ir gyvuos.“

Renginys baigėsi montažu, skirtu Mažosios Lietuvos kultūros atminimui. Juk artėja Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija