Mokslo istorikų konferencijoje nagrinėta bažnyčių istorija
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Lietuvos mokslo istorikų
konferencijos Mokslo ir technikos
raida Lietuvoje Vilniaus Gedimino
technikos universitete dalyviai
Alekso JAUNIAUS nuotrauka
|
Gruodžio 10 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko 13-oji Lietuvos mokslo istorikų konferencija Mokslo ir technikos raida Lietuvoje, kurią organizavo VGTU Mokslotyros centras. Konferencijų organizatorius ir iniciatorius doc. dr. Algimantas Nakas.
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta žymioms asmenybėms: pedagogui Matui Kriščiūnui (prof. habil. dr. A. Ažubalis), matematikui Otui T. Folkui (doc. dr. J. Banionis), pulkininkui Vaclovui Žadeikai (V. Januševičienė), Kazimierui Masiliūnui (S. Mikeliūnienė), Petrui Būtėnui (L. Lapinskienė), Pranciškui Baltrui Šivickiui ir Konstantinui Raičinskiui (dr. L. Petrauskienė), Juozui Virbickui (dr. J. Olechnjovičienė), K. J. Aleksai (dr. A. Šveistytė ir V. Apšegaitė), Juozui Matuliui (dr. J. Kankauskienė, dr. O. Kmitienė), Stanislovui Kerbedžiui (doc. dr. A. Nakas). Mokslininkai skaitė pranešimus iš įvairių mokslo sričių.
Iš 36 programoje numatytų pranešimų keturi skirti ir Lietuvos bažnyčios istorijai: Pirmųjų Panevėžio bažnyčių istorija (gydytoja L. Knizikevičienė), Anykščių Šv. evangelisto apaštalo Mato bažnyčia. Vitražai (klebonas kan. S. Krumpliauskas ir kun. vikaras M. Maasas), Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčia Salake. Bažnyčios šventorius (dr. A. Vasiliauskienė, lic. N. Pipiras) ir Šv. Mergelės Marijos bažnyčia Nemunėlio Radviliškyje: istorinė apžvalga (dr. A. Vasiliauskienė, mgsr. kun. A. Šukys).
Pranešimų medžiaga, kaip jau įprasta, buvo išspausdinta ir padalyta prelegentams prieš konferenciją.
Pranešimuose buvo nagrinėtas dvasininkijos indėlis į Lietuvos mokslą. Doc. dr. Juozas Banionis pranešime Žymus Lietuvos universitetų matematikas Otas T. Folkas (18921989) kalbėjo apie tarpukario Lietuvos matematikos žvaigždę O.T. Folką (O.T. Volką), katalikų kunigą, dviejų daktarinių disertacijų (inžinerija ir filosofija) autorių, padėjusį pamatus dabartinei Lietuvos matematikai, pateikusį pirmuosius matematikos mokslinius tyrinėjimus prieškario Lietuvoje, išleidusį keturis vadovėlius, straipsnius iš matematikos filosofijos spausdinęs Logos ir Kosmos žurnaluose.
Gydytoja Liudvika Knizikevičienė, išleidusi itin vertingą ir svarbią knygą Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija (2007 m.), supažindino su Panevėžio Senamiesčio bažnyčių istorija, jų likimu, pateikė žinių apie parapijinės mokyklos veiklą, seniausias miesto kapines, apie nūdieną, kai dvasinė veikla įamžinama kryžiais, paminklais, informaciniais akmenimis.
Anykščių dekano kan. Stanislovo Krumpliausko ir kun. vikaro Mangirdo Maaso pranešimas tai pačios bažnyčios 100-mečio bei visiems anykštėnams gerai žinomo monsinjoro Alberto Talačkos (19211999) dešimtųjų mirties metinių paminėjimas garbingoje mokslo istorikų auditorijoje. Kun. M. Maasas pateikė Anykščių šv. evangelisto apaštalo Mato bažnyčios spalvotus vaizdinius įrašus vitražus.
Ir apie Anykščių, ir apie Salako bažnyčią kalbama jau antroje mokslo istorikų konferencijoje. Salako Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčia 2011 metais minės 100-mečio jubiliejų, tad konferencijoje pateiktais duomenimis galės pasinaudoti jubiliejaus rengėjai. Šių metų pranešime (dr. Aldona Vasiliauskienė ir lic. Nerijus Pipiras) detalizuoti Salako Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčios šventoriuje esantys antkapiniai paminklai, kryžiai, koplytėlės bei kiti statiniai. Pranešimą skaitė Kauno kunigų seminarijos klierikas N. Pipiras.
2009 m. rugpjūčio 15 dieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dieną (Žolinėse) iškilmingai paminėtas Šv. Mergelės Marijos bažnyčios Nemunėlio Radviliškyje 155-asis jubiliejus. Tad mokslo istorikų supažindinimas su šia reta iš akmens statyta bažnyčia ir jos istorija minėto jubiliejaus tąsa. Pranešimą parengė dr. Aldona Vasiliauskienė ir mgr. kun. Andrius Šukys Nemunėlio Radviliškio bažnyčios klebonas. Supažindinta su Švč. Mergelės Marijos vardu tituluotomis bažnyčiomis visuose aštuoniuose Panevėžio vyskupijos dekanatuose, pristatyti Nemunėlio Radviliškyje dirbę dvasininkai. Daugiau dėmesio skirta čia paskutiniais gyvenimo metais dirbusiam kun. Broniui Šukiui (19241970), kadangi 85-osios jo gimimo (ir 60-osios kunigystės) metinės taip ir liko nepastebėtos. Akcentuota, kad dvasininkas per 21 kunigystės metus dirbo net 15-oje parapijų (kai kuriose tik po kelis mėnesius), nes nuolat buvo saugumo akiratyje.
Belieka tik džiaugtis, kad bažnyčios istorijos, dvasininkijos veiklos tyrinėjimai plečiasi mokslo istorikų tyrinėjimų srityse.
© 2009 XXI amžius
|