|
Remiame Jūsų kilnius siekius dėl Europos ateities
Italijos švietimo ministrei Maria Stela Gelmini,
Italijos žemės ūkio ministrui Luca Dzaja,
Buvusiam kultūros ministrui Rocco Butiglione,
Italijos krikščionių demokratų sąjungos vadovui Pietro Ferdinando Kasini
Gerbiamieji ir mielieji,
Mes, Lietuvos tikintieji, buvome sukrėsti žinios, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, jog kryžiai Italijos mokyklose esą kenkia vaikų emociniam vystymuisi.
Mūsų Tėvynė Lietuva Kryžių žemė. Kryžiai amžiais Lietuvoje stovi pakelėse ir kryžkelėse, linkėdami lietuviui gero kelio, saugodami jo gyvybę nuo nelaimių. Kryžius Lietuvoje, kaip ir Italijoje, visada buvo ne tik konfesinis, bet ir universalus simbolis tautos kultūrinio tapatumo dalis.
Mūsų Tėvynė Lietuva labiausiai Europoje nukentėjo nuo komunistų ir ateistų 19401990 metais vykdyto fizinio ir dvasinio tautos genocido. Praradome 34 proc. tautos, ji buvo išžudyta, nukankinta mus pavergusios Rusijos kalėjimuose, ištremta, marinta šalčiu ir badu atšiauriose Sibiro platybėse ir Arkties vandenyno Laptevų jūros ledkalniuose, o dvasinio genocido aukų yra dar ir dabar daug turime vaikščiojančių gyvų lavonų. Dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje įvairūs masonų pasiuntiniai, kaip antai gėjai ir kiti, griauna dorą mūsų valstybės egzistencijos pamatą. Todėl mums, lietuviams, kelia didžiausią nerimą komunistų, ateistų ir masonų siautėjimas Europoje.
Pildosi Voltero pranašystė: Atimk iš žmogaus Dievą ir visą žemę priveisi piktadarių žmogžudžių, vagių ir kitokių nusikaltėlių. Todėl į Jūsų dabartinę kovą su komunizmu ir ateizmu Europoje žiūrime kaip į istorinės reikšmės įvykį, nuo kurio priklausys visos Europos ateitis.
Džiaugiamės Jūsų kilnia kova su blogiu, kuris visais frontais jau puola Italiją. Remiame Šventojo Tėvo Benedikto XVI ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo kardinolo Angelo Bogniasco poziciją, ginančią šventus Bažnyčios idealus, reiškiame solidarumą ir, po Kryžium suklupę, meldžiamės už tos kovos sėkmę. Jūsų sėkmė kartu yra ir mūsų sėkmė.
Vysk. Jonas Kauneckas ir 64 Panevėžio vyskupijos kunigų, vieno Kauno ir trijų Vilniaus arkivyskupijų kunigų ir 140 Panevėžio vyskupijos pasauliečių parašai
Vilnius, 2009 m. gruodžio 8 d.
© 2010 XXI amžius
|