2010 m. sausio 8 d.
Nr. 2
(1787)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Gyvenimo pašaukimas – dalyti meilę

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Mokytoja metodininkė Angelė Adamonienė
moko vaikus pamilti muziką

Angelės Adamonienės diena prabėga vaikų apsuptyje. Jau dvi dešimtys metų ji Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vadovauja vaikų chorui, o daugiau nei trisdešimt metų moko vaikus muzikos mokyklos styginių instrumentų skyriuje.

Angelė sako, kad vadovauti  Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vaikų chorui  ėmė visai atsitiktinai. Pirmieji muzikavimo žingsniai, prasidėję su Sąjūdžio aušra, buvo instrumentinio trio koncertai, kuriuose grojo A. Adamonienė, Rita Krikštaponienė ir jau šviesaus atminimo Larisa Cariova. Susirgus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vargonininkui, tuometinis dekanas Jurgis Užusienis pasiūlė A. Adamonienei pagroti šv. Mišiose. Nuo to laiko pedagogė ir liko bažnyčioje. O kunigo Viktoro Aukštakalnio suburtas vaikų choras sėkmingai gyvuoja dvidešimt metų. „Vaikai užaugo. Vieni keičia kitus. Jie tarsi paukšteliai, čia atskrenda, čia išskrenda, o jų giesmė lieka bažnyčios skliautuose“, – šypsosi pašnekovė. A. Adamonienė džiaugiasi, jog bažnytinio choro vaikai – tarsi broliai ir seserys, kuriuos jungia dvasinis ryšys. Grįžę iš užsienio ar studijų jie nepamiršta bažnyčios, visuomet užsuka pas choro vadovę, apsikabina, pasišneka, pasiguodžia.


Angelai – Kernavėje

Bronius VERTELKA

Menininkas Henrikas Orakauskas
iš Kernavės

Žurnalistai iš Prancūzijos stebino menininką Henriką Orakauską iš Kernavės. Užuot  domėjęsi jo darbais, jie  atkakliai klausinėjo, kaip sugeba pragyventi iš kūrybos. Atsidėti menui užsienyje galima tik susikrovus turtų.

Vaikystėje Henrikas buvo užsispyręs medžio drožėjas. Tėvui dirbant kūriku kolūkio katilinėje ateidavo jo pavaduoti. Iš pliauskų drožė tuo metu populiarių sportininkų figūras. Įstojęs į Telšių taikomosios dailės technikumą, čia sutiko  bendramintį, su kuriuo išsinuomojo kambarį, ir abu naktimis drožė. Pridrožė tiek, kad medinę lovą iki kojūgalių viršaus dirbiniais užvertė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija