| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vakaras Jadvygai atminti
Prieš mėnesį paskutinėn kelionėn palydėjom didžią moterį, laisvės kovotoją, patriotę, lagerių kankinę, Sausio 13-osios barikadų sielą Jadvygą Bieliauskienę. Oras tądien lyg tyčia pabjuro, pliaupė žvarbus, šaltas lietus, tačiau Antakalnio kalvelėse, siūruojant ir ošiant šimtamečių pušų vainikams, buvo šilta ir jauku nuo gausiai susirinkusių žmonių veiduose spindinčios meilės, nuo gražių žodžių, prisiminimų. Buvo aišku, kad ši nuostabi moteris neišeina, o lieka amžinai su mumis lieka begalinė jos meilė žmonėms, Dievui, jos darbai, siekiai kiek galint daugiau nuveikti tautos labui, susirūpinimas dėl tautos būvio. Todėl, lengvoms smėlio smiltims pamažu užklojant karstą ir bekylant kapo kauburėliui, sieloje buvo džiugu, gera... Deja, čia, tarp gausiai susirinkusių žmonių, nebuvo valdžios atstovų.... Gruodžio 18 dieną po šv. Mišių Jadvygos Bieliauskienės atminimui Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kurias aukojo vyskupas Juozas Tunaitis ir nepailstantis mons. Alfonsas Svarinskas, žmonės susirinko Tuskulėnų memorialinio komplekso konferencijų salytėje. Iš didelio ekrano švietė itin pakilus, susikaupęs Jadvygos veidas, apgobtas tautiniu baltu gobtuvu, žydėjo galvą vainikuojanti tautinė spalvota juostelė šilta, įspūdinga nuotrauka, daryta tuomet, kai Vilniuje buvo sutinkamas Dž. Bušas. Tokia ramybė visuose bruožuose, pasitikėjimas savo jėgomis ir begalinė meilės išraiška akyse! Tiesą sakant, įspūdingos savo gelme visos Jadvygos nuotraukos, kurias teko tąvakar matyti ekrane... Buvo šilta ir gera jos veidą kažkada išvysti televizijos ekrane, Sausio 13-osios barikadose. Šalia tokių žmonių pasijunti ramiau, tarsi saugioj zonoj, iš kažkur nelauktai atplūsta jėgų priešintis blogiui, veikti... Netikėta buvo pamatyti mažoje parodėlėje Jadvygos rankomis padirbdintų sakralinių bei buities reikmenų, siuvinių, nėrinių. Jie padaryti ypač kruopščiai, meistriškai, su didele meile. Kai kurie jų padaryti ir naudoti lageriuose. Nežinojusiam to anksčiau nelauktai prieš akis atsivėrė gana aukšto meninio lygio Jadvygos grafitu piešti piešiniai, portretai, tapyti Sibiro peizažai. Didžiai dvasiai Dangus nepašykšti talentų... Atminimo vakarą nuoširdžiu trumpu pasakojimu apie pažintį ir bendravimą pradėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, surengusio šį vakarą, direktorė T. B. Burauskaitė. Ji parodė vieno J. Bieliauskienės tardymo videoįrašą iš baudžiamosios bylos, kurioje už patriotinę švietėjišką veiklą tarp jaunimo 1984 metais priimtu nuosprendžiu ji buvo pasiųsta lagerin. Tuomet ji atsidūrė Mordovijoje. Juostoje KGB majoras daug dėmesio skyrė sau, savo istorinio vaidmens įamžinimui. Negailint juostos, objektyvas vis sustoja ties jo veidu, balta apykakle ir spalvotu kaklaraiščiu papuoštu biustu. KGB veikėjas pompastiškai žeria paruoštų klausimų (ištisų teorijų) tiradas. Ir kukli susikaupusi prie mažo stalelio suimtoji J. Bieliauskienė. Atsakymai lakoniški, apgalvoti, kupini tvirtybės ir nepalaužiamos meilės tiesai tik tiesai. Jeigu tokių kronikų bent retkarčiais būtų galima pamatyti bent per kurią televiziją, gal vienas kitas dabartinis teisėsaugininkas (teisėsmaugininkas) bent trupučiuką pamąstytų apie tiesos, teisingumo vertę. Nors kai kažkada G. Iešmantas vieną disidentą lagerin pasiuntusį ir procese labai moralizavusį teisėją kažkuriame spaudinyje labai kultūringai pavadino filosofuojančiu teisėju, neatsargiai buvau pamanęs, jog gal jis, tas teisėjas, truputėlį suklus, gal grįžęs iš teismo vakare atsivers Šventąjį Raštą bet kur tau: ir dabar jo stilius, santykis su tiesa nepasikeitęs, kartais dėl savo filosofinio požiūrio net patapšnos tau, buvusiam studentavimo laikų kolegai, per petį sakydamas: tu čia nesišiaušk, neieškok teisybės, nieko iš to nebus dar ilgai, greičiau pats būsi sutrintas į miltus!.. Tokias juostas reikia rodyti mokyklose, jaunimui. Šią itin vertingą juostą būtina restauruoti, pašalinti iš jos triukšmą. Be galo džiugu buvo išgirsti Mordovijos lagerio Jadvygos bendražygių estės Lagle Parek, latvės Lijos Lasmanės-Doroninos prisiminimus. Jadvyga ir lageryje buvo visų globėja, stengėsi kiekvienam kenčiančiam pagelbėti, patarti, pasakyti pastiprinantį žodį. Viešnios papasakojo, kaip, perskaičiusios Pravdoje apie tai, kad JAV prezidentas R. Reiganas balotiruojasi antrai kadencijai ir vyksta rinkimai, sumanė (tai buvo Jadvygos mintis) pasiųsti sveikinimo laiškelį šiam žmogaus teisių gynėjui su palinkėjimu Dievo globos ir vėl laimėti rinkimus. Laiškelio tekstą parašė latvė, o ranka perrašė Jadvyga (beje, pasižymėjusi kaligrafiška rašysena) ir visos pasirašė. Stebuklingu būdu šis laiškelis buvo perduotas už zonos ir po to stebuklingai per Amerikos ambasadą antrą dieną po rinkimų atsidūrė JAV prezidento rankose. Laiškelis prezidentą R. Reiganą labai sujaudino. Sūnus Žilvinas papasakojo, kaip prieš mamos išėjimą amžinybėn, jis telefonu slapta užrašė mamos pasakojimą, kaip lageryje provokatorė buvo pasiųsta jos nužudyti, nudurti, tačiau tuo momentu staiga jos ginti puolė viena Jadvygos išgelbėta kalinė. Paskui supuolusios ir kitos kalinės... Kai Žilvinas, padaręs įrašą, čia pat mamai prisipažino, kad įrašė jųdviejų pokalbį, Jadvyga šypsodamasi pasakė: Kad būčiau žinojusi, gal būčiau taip laisvai nekalbėjusi. Džiugu buvo atminimo vakare nematyti nė vieno valdžios žmogaus... Juozas Šeškevičius
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |