| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mirusio Japonijos kardinolo pastoracinė ir socialinė veikla Mindaugas BUIKA
Nuopelnai skleidžiant Evangeliją Praėjusių metų pabaiga visuotinei Bažnyčiai atnešė ir kelių žymių ganytojų netektis. Ypač norisi paminėti gruodžio 30 dieną po sunkios širdies ligos mirusį 81 metų amžiaus Japonijos sostinės Tokijo arkivyskupą emeritą kardinolą Piterį Seičį Širajanagį, kuris dalyvavo 2005 metų balandžio konklavoje renkant popiežių Benediktą XVI. Hierarchas mirė Tokijo Lojolos senų dvasininkų namuose, kur buvo globojamas dėl susilpnėjusios sveikatos. Gedulingos pamaldos Tokijo Švč. Mergelės Marijos katedroje už velionį ganytoją buvo aukojamos sausio 5 dieną, o po jų pagal vietinius papročius kūnas buvo kremuotas. Dabartiniam Tokijo arkivyskupui ordinarui Piteriui Takeo Okadai pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Benediktas XVI priminė velionio kardinolo neišsenkantį ryžtą skleisti Evangeliją savo tėvynėje Japonijoje per ilgametę kunigišką ir vyskupišką tarnystę. Šventasis Tėvas taip pat pažymėjo mirusio ganytojo aktyvų visuomeninį veikimą skatinant teisingumą bei rūpinantis Japoniją pasiekiančiais pabėgėliais iš kitų Azijos kraštų. Kartu su nuoširdžia užuojauta Tokijo arkivyskupijos dvasininkams, vienuoliams bei pasauliečiams Popiežius meldė Dievo gailestingumo kardinolui P. Širajanagiui su viltimi, kad už didžius darbus bus atlyginta amžinybėje. Velionis buvo gimęs 1928 metų birželio 17 dieną Hačiojo miestelyje netoli Tokijo, katalikiškoje šeimoje. Baigęs Tokijo diecezijos Stella Maris mažąją seminariją, teologiją ir filosofiją studijavo Japonijos sostinės Tokijo Sofijos katalikų universitete; 1954 metų gruodžio 21 dieną, gavęs kunigystės šventimus, tęsė studijas Romos popiežiškajame Urbono universitete, kur 1960-aisiais apsigynė bažnytinės kanonų teisės doktoratą. Grįžęs į Japoniją darbavosi parapijų sielovadoje ir 1966 metų kovo 15 dieną buvo paskirtas Tokijo vyskupu augziliaru. Po trejų metų pakeltas arkivyskupu ir paskirtas tuometinio Tokijo ordinaro kardinolo Piterio Tacuo Dojo koadjutoriumi. Jam atsistatydinus dėl senatvės, 1970 metų vasario 21 dieną perėmė Tokijo arkivyskupijos ordinaro pareigas. Naujasis Japonijos sostinės ganytojas tęsė savo pirmtako pradėtą diecezijos sinodą ir jį sėkmingai baigė 1971 metais. Sinodo uždavinys buvo Vatikano II Susirinkimo dokumentų praktinis įgyvendinimas specifiniame japoniškosios katalikybės kontekste ypač skatinant pasauliečių ir dvasininkų bendradarbiavimą. 1981 metais jis organizavo renginius, susijusius su popiežiaus Jono Pauliaus II pirmuoju apaštaliniu vizitu į Japoniją. Kitas visuotinio pripažinimo susilaukęs ganytojiškos tarnystės įvykis buvo 2008 metų lapkričio 24 dieną Nagasakyje įvykusi 188 japonų kankinių beatifikacija. Karo nusikaltimų pripažinimas ir rūpinimasis migrantais Vatikano laikraščio LOsservatore Romano naujametiniame numeryje paskelbtame Japonijos Bažnyčios hierarcho nekrologe, kuriame buvo išvardinti dvasinės karjeros įvykiai, taip pat iškeliama velionio veikla skatinant tarpreliginį dialogą ir stiprinant regiono tautų santarvę (šalies vyskupų konferencijai vadovavo nuo 1983 iki 1992 metų, kardinolu buvo pakeltas 1994-aisiais; iš Tokijo ordinaro pareigų dėl pablogėjusios sveikatos atsistatydino 2000 metų vasario 17 dieną). Įsteigęs pirmąją Japonijos vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisiją, kardinolas P. Širajanagis nuolat su bažnytinėmis apeigomis minėdavo Hirosimos ir Nagasakio atominio bombardavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje metines, kartu pabrėždamas tarptautinės taikos ir branduolinio nusiginklavimo poreikį. 1986 metais Tokijuje vykstant Azijos katalikų vyskupų konferencijų asamblėjai, kardinolas P. Širajanagis viešu pareiškimu pripažino ir šalies katalikų kaltę dėl dalyvavimo praėjusio karo agresijose. Plataus tarptautinio pripažinimo susilaukė ir kardinolo P. Širajanagio 1989 metais suorganizuotas didelės japonų katalikų delegacijos vizitas į Kiniją. Šiuo apsilankymu pirmiausia norėta atsiprašyti už Japonijos karinių veiksmų prieš Kiniją padarytus nuostolius per Antrąjį pasaulinį karą. Toje kelionėje Japonijos dvasininkai ieškojo galimybių suvienyti padalintą Kinijos Katalikų Bažnyčią prokomunistinę patriotinę asociaciją ir pogrindyje veikiančią bendruomenę. Japonų katalikai kartu išreiškė norą materialiai padėti sunkiai komunistinio režimo sąlygomis besiverčiantiems Kinijos tikėjimo broliams ir sesėms atstatant jų šventoves, atkuriant vienuolijas ir seminarijas. Palaikydamas popiežiaus Jono Pauliaus II iškeltą neturtingų šalių tarptautinių skolų nurašymo iniciatyvą laukiant 2000 metų jubiliejaus, kardinolas P. Širajanagis kvietė Japonijos vyriausybę dovanoti skolas vargingoms Azijos valstybėms. Vadovaudamas Japonijos episkopato Socialinių reikalų komisijai, jis taip pat rūpinosi, kad nebūtų diskriminuojami į šalį uždarbiauti atvykę migrantai ir politinio prieglobsčio ieškantys pabėgėliai. (Svetimšaliai jau sudaro apie pusę iš 1,5 milijono katalikų, 127 milijonus gyventojų turinčioje Japonijoje, todėl jų sielovada yra prioritetinė.) Kardinolas P. Širajanagis buvo 4-asis japonas Kardinolų kolegijoje per visą šalies krikščionybės istoriją. Šiuo metu Japonija daugiau kardinolų neturi, bet jis gali būti paskirtas per naująją konsistoriją, kuri, kaip vertinama, popiežiaus Benedikto XVI bus sušaukta 2010 metais. Šiuo metu pasaulyje yra 183 kardinolai, kurių 120 jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |