2010 m. sausio 8 d.
Nr. 2
(1787)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Gyvenimo pašaukimas – dalyti meilę

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Mokytoja metodininkė Angelė Adamonienė
moko vaikus pamilti muziką

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus
bažnyčios choras, kuriam
vadovauja A. Adamonienė

Angelės Adamonienės diena prabėga vaikų apsuptyje. Jau dvi dešimtys metų ji Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vadovauja vaikų chorui, o daugiau nei trisdešimt metų moko vaikus muzikos mokyklos styginių instrumentų skyriuje.

Angelė sako, kad vadovauti  Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vaikų chorui  ėmė visai atsitiktinai. Pirmieji muzikavimo žingsniai, prasidėję su Sąjūdžio aušra, buvo instrumentinio trio koncertai, kuriuose grojo A. Adamonienė, Rita Krikštaponienė ir jau šviesaus atminimo Larisa Cariova. Susirgus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vargonininkui, tuometinis dekanas Jurgis Užusienis pasiūlė A. Adamonienei pagroti šv. Mišiose. Nuo to laiko pedagogė ir liko bažnyčioje. O kunigo Viktoro Aukštakalnio suburtas vaikų choras sėkmingai gyvuoja dvidešimt metų. „Vaikai užaugo. Vieni keičia kitus. Jie tarsi paukšteliai, čia atskrenda, čia išskrenda, o jų giesmė lieka bažnyčios skliautuose“, – šypsosi pašnekovė. A. Adamonienė džiaugiasi, jog bažnytinio choro vaikai – tarsi broliai ir seserys, kuriuos jungia dvasinis ryšys. Grįžę iš užsienio ar studijų jie nepamiršta bažnyčios, visuomet užsuka pas choro vadovę, apsikabina, pasišneka, pasiguodžia.

A. Adamonienė pasakoja, jog pastaruoju metu bažnyčią ėmė lankyti daugiau jaunimo. Per šimtą vaikų Pirmajai Komunijai ruošia katechetė Sigutė Žiedelienė. Vaikai noriai papildo choristų gretas. Pedagogė prasitaria, jog į chorą priimami visi vaikai, jų muzikinė klausa netikrinama: „Meninės galios slypi kiekviename vaike. Jo kūrybiškumą reikia žadinti, antraip ugdysime pilką, nuobodžią asmenybę. Tik kuriantis žmogus jautriai priima jį supantį pasaulį, atranda gėrio, tiesos, tikėjimo ir meilės vertybes. Jei vaiko gabumai ugdomi, jie būtinai atsiskleidžia“, – tvirtina pagal Suzuki metodiką, pagrįstą abipuse pagarba ir draugiškumu, dirbanti mokytoja metodininkė. Su bažnytiniu choreliu A. Adamonienė išvyksta ir į kitas Lietuvos bažnyčias, neaplenkia ir Šiluvos.

Mokytoja violončelę išpopuliarino drauge su kolege, mokytoja metodininke Virginija Mažeikiene. Abi specialistės aktyviai dalyvauja edukacinėse programose, rengia vaikus konkursams. Violončelininkai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, buvo išvykę į Vokietiją, Prancūziją.

Pašnekovė sakė, kad groti violončele ją sudomino buvęs Ukmergės muzikos mokyklos direktorius Stasys Gedžius, labai mylėjęs šį instrumentą. Angelė, besimokydama muzikos mokykloje, taip pat pamilo violončelę, jos nepaleido iš rankų.

Dirbdama pagal Suzuki metodą A. Adamonienė suprato, kad mokiniams reikia „duoti  sparnus“, kad jie galėtų pakilti, džiaugtis ir dalytis laime su kitais. „Šiais laikais muzika atlieka labai svarbų vaidmenį. Ji ne tik ugdo asmenybę, pakylėja dvasiškai, bet ir padeda atsipalaiduoti“, – tvirtina pedagogė.

Ukmergė
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija