|
Ar ne geriau 600, nei 6 premijos?..
Šešiems menininkams paskirtos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kiekvienam po 100000 litų, tokio ir panašaus turinio žinios, tekstai, žodžiai, vaizdai tik ir mirgėjo, skardėjo visuose žiniasklaidos kanaluose, puslapiuose, garsiakalbiuose, ekranuose, internetuose ir pan.
Jokio sunkmečio nėra, mes esame pasakiškai turtinga supervalstybė, susidarė įspūdis. Jei aš būčiau valstybės, vyriausybės, kultūros viršūnėje, tą 600000 litų sumą būčiau davęs ne 6, o 600 menininkų, kad ir po 1000 litų. 600 menininkų paremti 1000 litų premija, padaryti juos bent truputį mažiau skurstančiais ar net turtingesniais kur kas kilniau, žmogiškiau, protingiau, negu labai turtingais padaryti tik šešis. Labai turtingų ir taip daug. Kuo daugiau multimilijonierių, tuo daugiau ir skurdžių. Milijonai, milijardai vienetams išrinktųjų sukraunami skurdžių darbo, sveikatos, gyvybės sąskaita.
Per daugelį šimtmečių pasaulyje pastebėtas toks dėsningumas: buvęs skurdžius, kuris netikėtai praturtėja, dar 20 metų gyvena kaip skurdžius. Turčius, kuris netikėtai praranda turimus turtus, vis tiek dar 20 metų gyvena kaip turčius. Inercija
Žiniasklaida informavo, kad premijuotinų kandidatų skaičius nuo 14 sumažintas iki šešių, bet išaugo premijos dydis (krizės metu) iki astronominės 100000 litų sumos. Tuo buvo lyg ir didžiuojamasi. Bet gal geriau kandidatų skaičių sumažinti iki vieno, o premiją padidint iki 600000 Lt?! Galima premiją skirti ir kas 10 metų, bet tik vienam supermenininkui. Tada premiją būtų galima išpūsti net iki 6 milijonų litų!..
Renkant šešis būsimus, lyg ir turčiais tapsiančius menininkus, matyti korupcijos, protekcijos, saviškių prastūmimo šešėlis. Renkant 600, to beveik būtų galima išvengti. Tad tegyvuoja 600 būsimų premijuotinųjų kūrėjų! Lietuvoje nemėgstami, nemylimi turtuoliai, ypač turtuoliai menininkai. Mano žiniomis jų ir nėra. Turtuolius šaunuolius vidutiniokai, apyskurdžiai, o ypač skurdžiai, mažų mažiausiai keiksnoja. Kai kas turčiams bando kenkti, kartais net labai skaudžiai, klastingai.
Ne viskas, kas buvo prie komunistų, buvo blogai, kalbėjo šviesios atminties popiežius Jonas Paulius II. Sovietmečiu, šalia daugybės vidutiniokų, žemiau vidutiniųjų bei apyskurdžių, buvo ir turtuolių. Tačiau jie, tyliai ir nesidemonstruodami, kaifavo pogrindyje. Anuometinis represinis aparatas, vos pagavęs įtartiną turčių, tuoj aiškindavosi, ir iš kur pas jį šimtatūkstantinis, o ypač milijoninis turtas. Retas pajėgdavo įrodyti. Tada daugelis buvo išbuožinti, pažeminti iki vidutiniokų. Prie ruso buvo kovojama už lygybę. Buvo naudojama rykštė, kuria be gailesčio buvo kertama per turtuolišką nuogybę. Dabar mūsų turčiai išsikovoja sau daug laisvių, lengvatų, išimčių jie taps įteisinti.
Premijuojamų menininkų skaičiaus mažinimas ir premijos dydžio didinimas tai, manau, taip pat savanaudiškas kažkieno kelio į praturtėjimą išradimas.
Stasys POVILAITIS
© 2010 XXI amžius
|