Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Popiežiaus šventumo kelias

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pijus XII

Beatifikacijos bylų tyrimo aplinkybės

Tarp kitų svarbių prieš dešimtmetį minėto didžiojo krikščionybės Jubiliejaus įvykių buvo dviejų popiežių beatifikacija. Daugelis prisimena popiežiaus Jono Pauliaus II 2000 metų rugsėjo 3 dieną Romos Šv. Petro aikštėje celebruotas apeigas, kuriose palaimintaisiais buvo paskelbti jo pirmtakai – Pijus IX (1792–1878) ir Jonas XXIII (1881–1963). Šie buvę Katalikų Bažnyčios vadovai, gyvenę skirtingomis epochomis, vienodai pasižymėjo asmeniniu šventumu ir ištikima ganytojiška tarnyste. Taip pat pažymėtina garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II drąsa sutapatinti abi beatifikacijas, nepaisant iškilusių tam tikrų kontroversijų ir netgi kritikos dėl palaimintojo Pijaus IX veiklos.

Panaši situacija gali pasikartoti, jeigu būtų sumanyta kartu beatifikuoti didžiuosius  popiežius Pijų XII (1876–1958) ir Joną Paulių II (1920–2005), kurių gyvenimo herojiškas vertybes patvirtinančius dekretus dabartinis popiežius Benediktas XVI pasirašė 2009 metų gruodžio 19 dieną. Žinoma, dėl Dievo tarno Jono Pauliaus II šiuo atžvilgiu beveik jokių problemų nėra: jau per jo laidotuves minios žmonių garsiai prašė paskelbimo šventuoju („Santo subito!“ – buvo teigiama iškeltuose transparantuose). Jo įpėdinis Benediktas XVI taip pat ne kartą pripažino, kad neabejoja dėl savo pirmtako dorybėmis, ir išimties tvarka pagreitino beatifikacijos bylos pradžią. Dabar šios bylos tyrimas šventųjų skelbimo kongregacijoje eina į pabaigą ir trūksta tik stebuklo, įvykusio su Jono Pauliaus II užtarimu, patvirtinimo.

Kiek kitokia padėtis yra su Pijaus XII beatifikacijos byla, kurios tyrimas popiežiaus Pauliaus VI sprendimu buvo pradėtas dar 1965 metais. Kaip tik tuo metu buvo suaktyvinta, kaip manoma, buvusios Sovietų Sąjungos propagandos inspiruota, priešiška kompanija dėl Šventojo Tėvo veikimo tamsiu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Kaltinimai, kuriuos visiškai paneigė istoriniai tyrimai, dėl neva nepakankamo žydų gynimo, dėl nacistinės Vokietijos vykdyto genocido nutylėjimo ir pan., pristabdė beatifikacijos procesą. Pagaliau 1990 metais sėkmingai užbaigus diecezinį bylos tyrimo etapą, popiežius Jonas Paulius II paskelbė Pijų XII Dievo tarnu. 2007 metais Šventųjų skelbimo kongregacija vienbalsiai rekomendavo  dabartiniam popiežiui Benediktui XVI pripažinti Dievo tarno Pijaus XII gyvenimo herojiškas vertybes.

Dorybių liudijimas istorijoje

Šio dekreto pasirašymas gruodžio 19 dieną, po dvejus metus trukusio atidėliojimo ir dvejojimo, vėlgi sukėlė naujų kontroversijų. Diplomatiškai aiškindamas dėl žydų visuomenės jautrumo dėl visų Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto reikalų susidariusią naują situaciją, Vatikano spaudos centro direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis savo pastabose pirmiausia nurodė, kad sprendimas dėl Dievo tarno Pijaus XII gyvenimo vertybių priimtas ne politikos, bet tikėjimo šviesoje. Tai tiesiog Šventųjų skelbimo kongregacijos vertinimų patvirtinimas, kuriuos ši Šventojo Sosto institucija padarė peržvelgusi daugybę gautų liudijimų apie kandidato į šventuosius tobulą tikėjimo, vilties ir meilės raišką. Dorybių pripažinimas reiškia, kad Pijus XII savo krikščioniškuoju gyvenimu, žinoma, atsižvelgiant į buvusį istorinių aplinkybių kontekstą, gali būti pavyzdžiu visai Dievo tautai.

Tėvas F. Lombardis pacitavo popiežiaus Jono Pauliaus II mintis, išsakytas per 2000 metų rugsėjo 3 dienos Pijaus IX ir Jono XXIII beatifikaciją: „Šventumas veikia istorijoje ir nė vienas šventasis neišvengė to ribotumo ir sąlygotumo, kuris yra mūsų žmogiškosios prigimties dalis. Beatifikuodama vieną iš savo sūnų Bažnyčia nevertina tų specifinių istorinių sprendimų, kuriuos jis yra padaręs, bet iškelia jį kaip asmenį, kuris gali būti sekamas ir gerbiamas dėl vertybių, kartu šlovinant jose spindintį dieviškosios malonės didingumą“.

Taigi, Bažnyčia, pripažindama Dievo tarno Pijaus XII gyvenimo herojiškas vertybes, jokiu būdu nenori riboti diskusijų dėl tų konkrečių pasirinkimų, kuriuos jis buvo priverstas padaryti Antrojo pasaulinio karo sąlygomis. Šventasis Tėvas darė, ką galėjo, gelbėdamas žydus ir net suteikdamas jiems prieglaudą pačiame Vatikane. Jausdamas atsakomybę, jis turėjo atsargiai kalbėti (dabar kai kas tai vertina, kaip  nacių nusikaltimų „nutylėjimą“), kad jo žodžiai nepadarytų didesnės žalos. Šiuo atžvilgiu visuomet verta prisiminti Olandijos vyskupų pavyzdį, kuriems viešai pasmerkus okupacinį nacių režimą visi šalies žydai tuojau pat buvo deportuoti į konclagerius.

Nors daugelis istorikų teigiamai vertina Pijaus XII nuopelnus gelbėjant žydus, tačiau tyrimo darbai šioje srityje turi būti tęsiami, pažymėjo tėvas F. Lombardis. Į priekaištus, kad dar nėra išviešinti Pijaus XII pontifikato laikotarpio Vatikano archyvo dokumentai, jis priminė, kad pirmiausia reikia baigti sutvarkyti katalogą (juk kalbama apie milijonus puslapių, o archyve dirba tik keli specialistai), kuris gali užtrukti dar kelerius metus. Vatikano spaudos tarnybos vadovas taip pat pabrėžė, jog tas faktas, kad dekretai apie popiežių Jono Pauliaus II ir Pijaus XII dorybes buvo paskelbti tą pačią dieną dar nereiškia, kad abu Dievo tarnai bus beatifikuoti vienu metu. Tai skirtingos bylos, kurių tyrimas tarpusavyje nepriklausomas ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jų beatifikacija sutaps.

Laukiant vizito į Romos sinagogą

Baigdamas savo pareiškimą tėvas F. Lombardis dar kartą priminė dabartinio popiežiaus Benedikto XVI didelį draugiškumą ir pagarbą žydams, kuri buvo patvirtinta daugelį kartų susitikimuose ir teologiniuose  darbuose. Todėl dekreto dėl Dievo tarno Pijaus XII pasirašymas neturi būti suprastas kaip koks priešiškumas žydams ir vertinamas kaip nauja kliūtis judėjų ir katalikų tarpreliginiam dialogui. Ši pastaba yra svarbi, žinant, kad sausio 17 dieną yra numatytas popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Romos sinagogą ir susitikimas su vietine žydų bendruomene.

Po minėto dekreto pasirašymo tarp žydų atstovų pasigirdo balsų, kad reikia „peržiūrėti“ Šventojo Tėvo kvietimą ir vizitą atšaukti ar atidėti. Tačiau netrukus buvo oficialiai patvirtinta, kad jokių pakeitimų dėl būsimo popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo nepadaryta. „Mes esame įsitikinę, kad būsimas Popiežiaus vizitas taps dar viena galimybe širdingai pabrėžti ir sustiprinti draugystės ir pagarbos ryšius su žydais“, – nurodė tėvas F. Lombardis. Katalikų ir žydų atstovų susitikimai pradedant kasmetinę ekumeninę Maldų už krikščionių vienybę savaitę (sausio 18–25 dienos) tapo gražia Italijos tradicija, kuri palaipsniui įgauna tarptautinį pobūdį.

Baigiant šią apžvalgą galima priminti, kad iš dutūkstantmetėje Bažnyčios istorijoje buvusių 265 popiežių 76 yra paskelbti šventaisiais ir šeši palaimintaisiais. Iš Pijaus vardą turėjusių dvylikos popiežių šventaisiais paskelbti Pijus I, Pijus V ir Pijus X, o palaimintuoju – Pijus IX.

© 2010 „XXI amžius“