2010 m. sausio 13 d.
Nr. 3
(1788)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laisvės aidai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus minima daug su mūsų valstybės istorija susijusių datų. 2008-ųjų vasarą minėjome Sąjūdžio dvidešimtmetį, praėjusių 2009 metų rugpjūtį buvo minimas Baltijos kelio dvidešimtmetis, o šių metų kovą bus minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Be to, visus pereitus metus buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Šiomis dienomis minime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną.


Liaukimės koneveikę savo valdžias

Algimantas Zolubas

Valstybės vadovų bei institucijų populiarumas pastaruoju metu smunka, įvairūs protesto piketai ir mitingai prieš priimamus sprendimus padažnėjo, liaudis savo aktyvumą prieš „ponų“ valdžią kartais išreiškia jau nepriimtinais būdais. Esminė susiklostančios padėties priežastis, žinoma, yra finansinė ir ekonominė krizė, tačiau kodėl per 20 nepriklausomybės metų aktyviai protestuojanti liaudis neišsirenka jai priimtinos, „ne ponų“ valdžios?..


Pasivaikščiojimas po kalėdinį Paryžių

Stasys POVILAITIS

Dailininkas grafikas Žibuntas Mikšys

2009-ųjų pabaigoje šių eilučių autoriui vilnietė dailininkė Erika Baltrušaitienė, jos motina Emilija ir Erikos gyvenimo draugas Povilas padovanojo lėktuvo bilietą į Paryžių. Šiuo originaliu būdu per S. Povilaitį jie išreiškė savo simpatijas „XXI amžiui“.

Pirmoji pažintis Paryžiuje buvo su alpinistu Dariumi Paulausku, kuris prieš 10 metų mokėsi telekomunikacijų mokykloje Paryžiuje. Jis papasakojo, kad kartą per mėnesį Paryžiuje vyksta Prancūzijos lietuvių susirinkimas St-Joseph-Artisan bažnyčios parapijos namuose. Po mišių prie bendro stalo aptariami einamieji reikalai. Informuojama, kas kur įdomaus įvyko ar vyks, kur galima apsilankyti. Lietuvaičių vaikai ikimokyklinukai turi savo mokyklėlę, čia mokomi ir į lietuvių bendruomenę ateinančių mišrių šeimų vaikai. Mokoma dainuoti, piešti, deklamuoti, vaidinti. Nuolatinių lietuvių nedaug – gal 1000. Jie čia jaučiasi laisviau nei Lietuvoje, nes Paryžiuje gyvuoja laisvos asmenybės kultas. Gali elgtis kaip nori, rengtis ką nori, būti kuo nori.


Lietuviškas svetingumas po Ispanijos saule

Salomėja Maceikienė

Imantas Slėnys, Marijana Slėninė,
Martine Svinnen, Gabija Puzonaitė

Seniai svajojau pamatyti Ispaniją. Neseniai ši svajonė tapo tikrove: su dukra Nijole nuvykau į šį legendomis apipintą kraštą. Iš oro uosto mus paėmė Nijolės mokiniai Andrius ir Imantas, kurie nuvežė į kurortinį miestą ant Viduržemio jūros kranto – Lloret de Mar. Čia patekome į Marijanos šeimos globą. Ši moteris ir jos šeima visą gyvenimą ir širdį atiduoda įvairių šalių, o ypač Lietuvos, jauniesiems mokiniams, vaikams, organizuoja Lietuvoje ir užsienyje festivalius. Šį kartą toks festivalis vyko Ispanijoje, Lloret de Mar kurorte.


Klaupėsi ir milicininkai

Pokalbis su kino filmo „Piligrimas“ režisieriumi

Kino filmo „Piligrimas“ režisierius
Andžiejus Tžosas-Rastavieckis

Pernai sukako trisdešimt metų, kai popiežius Jonas Paulius II pirmą kartą lankėsi savo tėvynėje. Šio vizito pagrindu lenkų režisierius dokumentininkas Andžiejus Tžosas-Rastavieckis (Andrzej Trzos-Rastawiecki) sukūrė kino filmą „Piligrimas“. Lenkijos katalikų savaitraštis „Niedziela“ („Sekmadienis“) savo skaitytojams padovanojo kino filmo kopijas DVD diske (230 tūkstančių egzempliorių), o filmo kūrėjas atsakė į savaitraščio klausimus.


Sausio 13-ąją prisimenant

Stasio POVILAIČIO piešinys

Besiskleidžiančius žiedus išskynė
Okupanto plieninė ranka,
Kad norėjo apginti Tėvynę,
Dengdami ją sava krūtine.


Susipynę jie rankom skandavo:
Lietuva, Lietuva, bus laisva!
Bet šarvuočiai artėjo, alsavo.
Degdami pikto keršto liepsna.


Nepabūgo jų mūsų didvyriai –
Guldė galvas po tankų vikšrais.
O aukštybėj virpėjo  žvaigždynai,
Gaudė varpas tėvynės laukais.

 


Tarptautiniai astronomijos metai: žinios ir atradimai

Diana Krivcovaitė,

Lietuvos astronomų sąjungos narė, lektorė

Lietuvos etnokosmologijos muziejus

2009-ieji metai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimu buvo paskelbti Tarptautiniais astronomijos metais (TAM), siekiant paminėti 400 metų sukaktį nuo pirmųjų G. Galileo dangaus stebėjimų teleskopu. Visame pasaulyje vyko daugybė projektų ir renginių, kurių tikslas – priartinti mokslą prie žmonių, padėti žmonėms suvokti visatą, pamatyti ją mokslininkų akimis. Į projektą įsitraukė rekordinis šalių skaičius – net 129-ios. Lietuva tapo viena iš tų daugybės šalių, įsijungusių į šį projektą ir surengusių išties nemažai renginių.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija