Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laisvės aidai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus minima daug su mūsų valstybės istorija susijusių datų. 2008-ųjų vasarą minėjome Sąjūdžio dvidešimtmetį, praėjusių 2009 metų rugpjūtį buvo minimas Baltijos kelio dvidešimtmetis, o šių metų kovą bus minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Be to, visus pereitus metus buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Šiomis dienomis minime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną.

Žvelgdami į praėjusius 2009 metus galime konstatuoti, kad Lietuvoje kilo tikra pilietinio aktyvumo banga. Buvo protestuojama prieš darbdavių savivalę, prieš energetines monopolijas, prieš korumpuotus prokurorus, reikalaujama atkurti teisinę valstybę. Pagrįstai galima teigti, kad Lietuvoje formuojasi pilietinės visuomenės židiniai. Jų pagrindas – įvairūs pilietiniai judėjimai, profsąjungos, jaunimo organizacijos. Šie pilietiniai dariniai sudaro atsvarą prokremliškoms jėgoms – A. Paleckio vadovaujamam „Frontui“ ir kitoms panašioms organizacijoms.

Priešinantis tuometinei Sausio agresijai dalyvavo, prie įvairių svarbių objektų budėjo daug Lietuvos žmonių. Dalis jų būrėsi į kuriamas savanorių pajėgas. Sausio 13-oji simbolizuoja tautos ryžtą kovoti už laisvę. Per Sausio įvykius žuvo 14 laisvės gynėjų, šimtai prie įvairių objektų budėjusių piliečių ir teisėsaugos pareigūnų buvo sužeista. Tuometinis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis ir dauguma deputatų nepalūžo, organizavo moralinį pasipriešinimą, drąsino tautą. Aukos ir grasinimai neatbaidė žmonių, o sovietinio režimo lyderiai nesiryžo tolimesnės agresijos veiksmams. Panašūs įvykiai tuo metu vyko ir kaimyninėje Latvijoje.

Sausio 13-osios įvykių kaltininkai šiuo metu gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje. Dauguma prie kruvinos SSRS karinės agresijos organizavimo prisidėjusių aukšto rango sovietinių vadovų jau yra mirę. SSSR vidaus reikalų ministras Borisas Pugo nusišovė 1991 metų rugpjūtį, o keli kiti prie agresijos aktų organizavimo prisidėję sovietiniai veikėjai mirė gerokai vėliau – SSRS KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas mirė 2007 metų lapkritį, o buvęs SSSR premjeras Valentinas Pavlovas –2003 metų balandžio mėnesį. Maskvoje gyvena buvęs SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas. V. Kriučkovas ir D. Jazovas buvo laikomi ir 1991 metų rugpjūčio pučo pagrindiniais organizatoriais, kurį laiką buvo įkalinti, tačiau vėliau amnestuoti ir paleisti. Lietuvoje nuteisti ir bausmę jau atliko tik LKP CK vadovai M. Burokevičius, J. Jarmalavičius, J. Kuolelis ir dar keli kolaborantai. Maskvoje gyvena vadinamojo Nacionalinio gelbėjimo komiteto lyderiai generolas Algimantas Naudžiūnas, vienas iš pagrindinių LKP CK vadovų Vladislavas Švedas ir kiti jų parankiniai. Generolas A. Naudžiūnas dirba vieno stambaus koncerno apsaugos vadovu. V. Švedas ilgą laiką aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo Rusijos Dūmoje, kurį laiką užėmė ir Liberalų demokratų partijos vadovo V. Žirinovskio patarėjo pareigas. Paskutiniu metu V. Švedas užsiima moksline veikla, rašo knygas. Buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius dirba gerai žinomos apsaugos bendrovės vadovu. Jo pavaduotojas V. Razvodovas irgi gyvena Maskvoje, sėkmingai užsiima verslu. Rusijoje gyvena ir Lietuvos teritorijoje nusikaltimus vykdę Rygos OMON būrio nariai: šio būrio vadas Č. Mlynikas, aktyvus smogikas V. Ryžovas ir kiti šio būrio nariai. Kai kurie buvę Vilniaus ir Rygos omonininkai dirba Rusijos premjero V. Putino bičiulio A. Koreškovo valdomoje apsaugos bendrovėje.

Žymi LKP CK ideologė S. Juonienė ir generolas A. Uschopčikas gyvena kaimyninėje Baltarusijoje. Generolas A. Uschopčikas ilgą laiką užėmė Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojo pareigas, šiuo metu jau išėjęs į atsargą, puse etato dirba aukštesniųjų karininkų tobulinimosi kursų vadovu. A. Lukašenkos režimas neišduoda šių prie 1991 metų kruvinos agresijos organizavimo prisidėjusių asmenų.

Kažin ar prieš du dešimtmečius, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, galėjome tikėtis, kad taip ilgai tokią didelę įtaką mūsų krašte išlaikys sovietinio okupacinio režimo veikėjai – buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, KGB pareigūnai, agentai ir rezervistai. Jei 1990-1991 metais Lietuvai didelę grėsmę kėlė išorės priešai – sovietinė kariuomenė ir SSRS specialiosios tarnybos, remiami saujelės kolaborantų, tai šiuo metu didelę grėsmę kelia vidaus priešai – daugiausia iš komunistinės nomenklatūros ir KGB gretų kilę oligarchai bei korumpuoti politikai. Negausi, bet įtakinga oligarchų klasė stengiasi blokuoti reformas, rezga įvairias intrigas, per savo valdomus laikraščius, televizijos ir radijo stotis juodina patriotiškus politikus, skleidžia antivalstybinę propagandą. Tačiau jau pavyko iš pamatų išjudinti korupcinės oligarchinės valdžios galios centrą – garsųjį „valstybininkų“ klaną. Permainos jau įgyja pagreitį, ir išdavikams vargu ar pavyks jas sustabdyti. Postus prarado su KGB generolais ir „Dujotekanos“ bosais susiję „valstybininkai“, VSD vadovo pavaduotojai D. Jurgelevičius ir D. Dabašinskas, įtakingų grupuočių statytiniai Finansų viceministras V. Miltienis, Ūkio ministerijos sekretorius A. Ignotas ir kai kurie kiti panašūs veikėjai. Jau kliba ir aplaidžiai dirbusių prokurorų kėdės.

Šiuo metu krašte įsigalėjęs sunkmetis ir įtakingų Kremliaus agentų pinklės – tikras Lietuvos žmonių valios ir vertybių išbandymas. Kai Lietuvoje didelę įtaką turi vartotojiškos ir „mirties kultūros“ srovės, didelę reikšmę įgyja tikėjimo tiesos. Krikščioniškų vertybių ir tikėjimo svarbą yra pabrėžę ir žymūs filosofai A. Maceina, S. Šalkauskis bei kiti. Krikščioniškos vertybės yra stabilios visuomenės pamatas. 1988 metais žinomas teologas, dvasininkas Aleksandras Menis rašė: „Kiekvienas žmogus turi savyje potencialią tikėjimo erdvę. Tik visada iškyla esminiai klausimai – ar žmogus pasirinks tikėjimo vertybes, žengs Kristaus mokymo keliu ar nutols nuo Dievo, pasirinkdamas tarnavimą antikristinei dvasiai. Valdžios troškimas, godumas, puikybė – štai kas dažnai atitolina nuo Dievo. Pažvelgę į daugelio praėjusių šimtmečių istoriją regime, kad būtent didžiulis valdžios troškimas buvo daugelio baisių įvykių priežastis. Godumas ir puikybė kuria nenormalius santykius tarp žmonių ir valstybių, kuria nuosmukį ir chaosą. O tikrosios vertybės – tikėjimas, viltis, meilė, savitarpio pagalba – suteikia tikrąją laisvę ir yra stabilumą palaikančio krikščioniško humanizmo pamatas“. Lietuvių tautai tikėjimo vertybės visais laikais padėjo ištverti sunkius išbandymus. Su malda į kovą žengė 1863 metų sukilėliai, 1919–1920 metų kovų už Lietuvos laisvę dalyviai, pokario partizanai. Ir 1991 metais maldos skambėjo prie saugomo Lietuvos parlamento sienų. Tikėjimas ir dvasinės vertybės suteikė viltį ir drąsą. Dar XIX amžiaus viduryje vyskupas Motiejus Valančius rašė: „Dvasios galybės nieks nepajėgs sulaužyti, prieš ją nėra ginklų“.

Minime Sausio 13-ąją žuvusiuosius

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Desantininkams nutraukus televizijos ir radijo laidas darbą pradėjo Kauno radiofonas ir televizija Sitkūnuose. Sovietų kariuomenė tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus karine technika važiuoti ant minios ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Šią savaitę Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, antradienį, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime buvo surengta Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyko iškilminga Parlamento gynėjų – savanorių rikiuotė. Visi norintys nuo 17 valandos galėjo apsilankyti Seime, kur buvo surengtos atvirų durų valandos. Tuo metu buvo atidaryta paroda „Parlamento gynyba 1991-ųjų sausį“, koncertavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose buvo uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Čia 19 valandą buvo surengtas Laisvės gynėjų atminimo ceremonialas. Vėliau Šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas „In Memoriam“, o Seimo parodų galerijoje koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas tradicinis parlamento gynėjų susitikimas.

Šiandien, sausio 13-ąją, žuvusiųjų per Sausio 13-ąją ir vėlesnę Sovietų Sąjungos agresiją atminimą numatoma pagerbti iškilmingame Seimo posėdyje. Prieš tai Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų bus uždegtas Atminimo laužas. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava, Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai atiduos pagarbą laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse.

Ryte Prezidentūroje įteikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pakvietė Lietuvos mokyklas Sausio 13-ąją dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokyklose prie langų mokiniai kartu su mokytojais uždega žvakutes.

Pavakare Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios.

© 2010 „XXI amžius“