Tarptautiniai astronomijos metai: žinios ir atradimai
Diana Krivcovaitė,
Lietuvos astronomų sąjungos narė, lektorė
|
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
|
|
Dangaus skliautas
|
|
Diana Krivcovaitė,Lietuvos astronomų
sąjungos narė, lektorė
|
2009-ieji metai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimu buvo paskelbti Tarptautiniais astronomijos metais (TAM), siekiant paminėti 400 metų sukaktį nuo pirmųjų G. Galileo dangaus stebėjimų teleskopu. Visame pasaulyje vyko daugybė projektų ir renginių, kurių tikslas priartinti mokslą prie žmonių, padėti žmonėms suvokti visatą, pamatyti ją mokslininkų akimis. Į projektą įsitraukė rekordinis šalių skaičius net 129-ios. Lietuva tapo viena iš tų daugybės šalių, įsijungusių į šį projektą ir surengusių išties nemažai renginių.
Visame pasaulyje daugybė observatorijų skelbė atvirų durų dienas. Mokslininkai skaitė mokslo populiarinimo ir pažintines paskaitas. Smalsuoliai buvo kviečiami prie teleskopų. Milijonai žmonių pirmą kartą gyvenime pamatė tolimas galaktikas, ūkus ir įspūdinga žiedų sistema pasipuošusį Saturną. Mokslininkus džiugino, kad žmonės aktyviai dalyvavo renginiuose, patyrė nenusakomą atradimo džiaugsmą, asmeninę nuostabą, žavėdamiesi visatos, kurioje gyvena, grožiu. Astronomijos mėgėjai įsitraukė į pagalbą astronomams ir tai TAM09 suteikė pagreičio. Tarptautiniu mastu startavo grandiozinis astronominių projektų ir renginių maratonas.
Pagrindinis projektas 100 astronomijos valandų (vykęs nuo 2009 m. balandžio 2 iki 5 dienos). Jo metu internete galima buvo stebėti vaizdo transliacijas iš įvairių pasaulio observatorijų. Kitas projektas Nuo Žemės į Visatą visuomenei pristatė įspūdingo dydžio astronomines nuotraukas.
Trečiasis Galileoskopas tai daugiausia astronomijos mėgėjams džiaugsmo suteikęs projektas. Jo metu astronomijos mėgėjai ir kiti neabejingi astronomijai žmonės turėjo galimybę už nedidelę kainą įsigyti teleskopą, labai panašų į naudotą italų mokslininko G. Galileo. Projektas įvykdytas sėkmingai daugelis įsigijo šį prietaisą ir jau galėjo atlikti pirmuosius savo stebėjimus.
Lietuvoje taip pat vyko projektas 100 astronomijos valandų, Astronomijos mokslo dienos, per kurį astronomai lankėsi Lietuvos mokyklose, skaitė mokslo populiarinimo paskaitas, bendravo su moksleiviais ir atsakė į juos dominančius klausimus. Projektas Visata ir žmogus moksleiviams suteikė galimybę dalyvauti kūrybinių darbų konkurse bei jaunųjų astronomų susitikime, kuris vyko VU TFAI, mokslo festivalis Erdvėlaivis Žemė kvietė visus, besidominčius astronomija, atvykti į Vilniaus Teorinės fizikos ir astronomijos institutą (TFAI), Vilniaus planetariumą ir Molėtų astronomijos observatoriją, ir savo akimis pamatyti, kaip dirba profesionalai.
Molėtų astronomijos observatorijoje vyko jau tradicija tapę renginiai visuomenei Žvaigždėtosios naktys (gegužės 1516 dienomis) ir Tyrėjų naktis Europoje (rugsėjo 25 dieną). Duris atvėrė visos trys veikiančios astronomijos observatorijos. Apsilankyti kvietė ir neseniai po rekonstrukcijos duris atvėręs Lietuvos etnokosmologijos muziejus vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Centriniame observatorijos pastate, didžiojoje salėje, vyko paskaitos, kitose salėse buvo demonstruojami mokslo populiarinimo filmai, o naktį astronomijos mėgėjai siūlė pažvelgti į dangų pro jų atsivežtus teleskopus. Tarptautiniai astronomijos metai praėjo sėkmingai. Daugelio žmonių svajonė pažvelgti į Visatos gelmes išsipildė. Manau, jog daugelis atrado savąją visatą ir toliau nepamirš dažniau pažvelgti į vakarėjantį dangaus skliautą.
© 2010 XXI amžius
|