Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Gimtajai kalbai paskirtas gyvenimas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Zigmas ir Regina Zinkevičiai jubiliejaus iškilmėse Lietuvos mokslų akademijoje

Akademiką Zigmą Zinkevičių sveikina mons. Vytautas Pranciškus Rūkas

Sausio 4-ąją akademikui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 85 metai. Jubiliejaus iškilmės įvyko sausio 7-ąją Lietuvos mokslų akademijoje: bibliotekoje buvo atidaryta akademiko darbų paroda, Didžiojoje salėje jubiliatas papasakojo apie savo paskutiniųjų penkerių metų darbus. Specialiai įrengtame stende puikavosi aštuonios solidžios knygos, kai kurie leidiniai pasirodys netrukus.

Lietuvių tautos kilmė glaudžiai susijusi su  kilme kalbos, kurios istorijai apžvelgti akademikas parašė net šešis tomus. Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvių kalbą gimė besidarbuojant prie Mažosios Lietuvos enciklopedijos (akad. Z. Zinkevičius šio keturių tomų veikalo atsakingasis redaktorius). Lietuvių tarmių kilmė – tai išsamiai ištirto senojo indoeuropietiško paveldo pateikimas. Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba – kruopščiai ištyrus žodžio Lietuva šaknį, prieita išvados, jog jis siejasi su vandenvardžiais. Priesaga -uva  rodo daiktų sankaupą. Lietuvių asmenvardžiai – 2009 metais išleistas 830 puslapių veikalas yra viso gyvenimo darbas. Netrukus pasirodys Krikščionių vardyno kelionė į Lietuvą, kurioje sudėta tai, kas nepateko į Lietuvių asmenvardžius.

 „Dažnam tai būtų viso gyvenimo darbai, o čia padaryta per penkerius metus...“ – stebėjosi kolegos mokslininkai. Jubiliatas suskubo šią paslaptį atskleisti. „Ypač dėkoju savo artimiesiems, kurie sudarė tinkamą aplinką mano moksliniam darbui. Žmona Regina – rūpestingiausia moteris pasaulyje; sūnus Vytautas be galo paslaugus, jis kompiuteriu yra surinkęs ne vieną mano straipsnį; duktė Laimutė perrašė Lietuvių asmenvardžius, sudarė kartoteką, parodė daug sumanumo; anūkas Mindaugas eina mano pėdomis, jis yra kalbos istorikas baltistas. Jei ne jie, gal ir pusės knygų nebūčiau išleidęs“, – sakė jubiliatas.

Akademiko Z. Zinkevičiaus darbai pripažinti užsienyje ir tėvynėje. Jis – Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos mokslų akademijos narys (1991), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). 1968 metais už darbą Lietuvių dialektologija pelnyta valstybinė premija, 1994 – paskirta tarptautinė Herderio premija; 1995 – Lietuvos mokslų akademijos K. Būgos premija; 2004 – Petro Būtėno premija, 2007 – Mokslo pažangos premija už kalbotyros metodų pritaikymą Lietuvos ir lietuvių kalbos istorijos pažinimui ir tautinio orumo stiprinimui; be to, akademikas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. Mokslininkui teko eiti ir atsakingas pareigas: Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, Lietuvių kalbos katedros vedėjas, Lietuvių kalbos instituto direktorius, švietimo ir mokslo ministras.

Jubiliatą sveikino Telšių vyskupas Jonas Boruta, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas, mokslininkai, buvę bendradarbiai, svečiai iš Panevėžio, Šilutės, Šalčininkų... Sveikintojų gėlės gulė ant Reginos Zinkevičienės rankų. Autobiografinėje knygoje Prie lituanistikos židinio akad. Z. Zinkevičius rašo: „1953 m. vedžiau Reginą Lisaitę (savo studentę lituanistę, vėliau ilgai mokytojavusią Respublikinėje neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje – A. K.). Santuoka įregistruota balandžio 26 dieną.  Tą pačią dieną slapta susituokėme Šv. Mikalojaus bažnyčioje“. Po 50-ies metų, 2003-ųjų birželį Regina ir Zigmas Zinkevičiai šventė auksinių sutuoktuvių jubiliejų. Tik jau nebeslaptai. Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje per šv. Mišias kunigas jiems suteikė specialų palaiminimą – padėką Dievui už laimingai praėjusį ilgą bendro gyvenimo laiką. Karališkoji koplyčia buvo pilnutėlė žmonių.

Man teko laimė 1957–1962 metais Vilniaus universitete studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, būti dėstytojo Z Zinkevičiaus studente. Jis dėstė mums tarmių mokslą, istorinę gramatiką ir kitas literatams sunkiai įkandamas disciplinas. Tačiau niekada negąsdindavo, dalyką visada išaiškindavo su humoru, vis pašmaikštaudamas, per egzaminus negailėjo pažymio, nuo kurio priklausė stipendija, – daug kam vienintelis pragyvenimo šaltinis. Studentai, apsisprendę žūtbūt nestoti į komjaunimą, persekiojami už „religinius prietarus“, užsitraukę fakulteto komjaunimo komiteto ir partinio biuro nemalonę, gresiant būti pašalintiems iš universiteto (ne vienas buvo pašalintas), iš karto pajuto savą žmogų, tvirtą asmenybę, padėjusią išsilaikyti svetimoje, nedraugiškoje aplinkoje. Pasakodamas apie kalbininką Kazimierą Jaunių, dėstytojas su pagarba pridėdavo: „kunigas“.

Autobiografinėje knygoje yra ir tokia pastraipa: „buvo persekiojama religija, išniekintos bažnyčios. Maždaug nuo 1953 m. Universiteto dėstytojai nebegalėjo eiti į bažnyčią, dalyvauti apeigose ar atlikti išpažintį, priimti komuniją. Beatodairiška ateizacija labai sužalojo tautos sielą. Plito nesąžiningumas, girtavimas ir paleistuvystė. Tauta iš lėto slinko išsigimimo link“.

Privalome tikėti tuo, kas rašoma. Z. Zinkevičius nestojo nei į komjaunimą, nei į komunistų partiją. Būdamas ideologiškai nepriklausomas sugebėjo blaiviai ir objektyviai žvelgti į aplinką, stebėti, kas visą sovietmetį dėjosi Vilniaus universitete ir Lietuvoje. „Išaugome tik labai atkakliai dirbdami. Be darbo šiandien neturėtumėme lietuvių kalbotyros, Vilnius negarsėtų kaip pasaulinis baltistikos centras“, – teigia akademikas.

Ačiū Profesoriau, kad buvote, kad esate. Vien žinojimas, kad jūs gyvenate ir kuriate, mums teikia jėgų tiesiai eiti per gyvenimą, būti ištikimais Dievui ir tėvynei. Ačiū, kad savo darbais garsinate Lietuvą pasaulyje. Ilgiausių metų ir Dievo palaimos jums ir jūsų mylimiesiems.

© 2010 „XXI amžius“