Petrui Jokubkai 95-eri
|
Petras Jokubka Iliustracija
iš biografijų žinyno Jungtinių
Amerikos Valstijų lietuviai (T. 1)
|
Vasario 4-ąją teisininkui, politologui, visuomenės veikėjui Petrui Ironiui Jokubkai sukanka 95-eri. Nuoširdžiai sveikiname ilgametį XXI amžiaus skaitytoją ir rėmėją su garbinga sukaktimi ir linkime aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Okupantų priverstas palikti tėvynę ir jau ilgiau nei 60 metų JAV gyvenantis P. I. Jokubka gimė 1915 metais Nemeiriuose, Panevėžio aps., Viešintų vls. Išsilavinimą gavo nepriklausomoje Lietuvoje: mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1937 metais ją baigęs įstojo į Karo mokyklą, o ją baigęs 1938 metais pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete (1939 metais perkeltame į Vilnių). 1942 metais baigė Vilniaus universitetą, o nuo kitų metų pradėjo dirbti tardytoju Ašmenoje.
|
Gimtajai kalbai paskirtas gyvenimas
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Zigmas ir Regina Zinkevičiai
jubiliejaus iškilmėse Lietuvos
mokslų akademijoje
|
Sausio 4-ąją akademikui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 85 metai. Jubiliejaus iškilmės įvyko sausio 7-ąją Lietuvos mokslų akademijoje: bibliotekoje buvo atidaryta akademiko darbų paroda, Didžiojoje salėje jubiliatas papasakojo apie savo paskutiniųjų penkerių metų darbus. Specialiai įrengtame stende puikavosi aštuonios solidžios knygos, kai kurie leidiniai pasirodys netrukus.
|
Sausio 13-oji, senelis ir bobutė
Rūta Averkienė
|
Vytautas Kaziulionis, dėkodamas
režisierei Giedrei Beinoriūtei,
įteikė knygą Pokario žmonių
likimus apmąstome šiandien
Autorės nuotrauka
|
Varėnoje paminėtos devynioliktosios Sausio 13-osios metinės mokyklų languose trumpam sužibo atminimo žvakutės, o Varėnos kultūros centre vyko minėjimas, kurio metu buvo prisimintos skaudžiausios mūsų tautos istorijos akimirkos. Renginyje dalyvavo ne tik vyresni varėniškiai, bet ir Varėnos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, mokytojai. Apie prieš devyniolika metų Lietuvoje vykusius įvykius, jų reikšmę valstybei ir kiekvienam iš mūsų kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaziulionis. Jis prisiminė, kad tuomet visus lietuvius vienijo susitelkimas ir ryžtas ant laisvės aukuro sudėti tai, kas kiekvienam brangiausia. Dainas apie tragiškus lietuvių likimus tremtyje ir lageriuose dainavo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ansamblis Viltis (vadovė Gražina Kuodienė). Vėliau varėniškiai žiūrėjo jaunos kino ir teatro režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinį-animacinį filmą Gyveno senelis ir bobutė. Šis filmas pasakoja apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Režisierė filmą kūrė naudodama nuotraukas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus, visą istoriją įvilkdama į pasakos žanrą. Toli gražu nelinksmos istorijos pasakotoja maža mergaitė, kuri savaip supranta, įsivaizduoja ir interpretuoja pokario metų įvykius. Filmo sėkmę lemia ir tai, jog jis buvo kuriamas asmeninių, giminės išgyvenimų pagrindu.
|