Sausio 13-oji, senelis ir bobutė
Rūta Averkienė
|
Vytautas Kaziulionis, dėkodamas
režisierei Giedrei Beinoriūtei,
įteikė knygą Pokario žmonių
likimus apmąstome šiandien
Autorės nuotrauka
|
Varėnoje paminėtos devynioliktosios Sausio 13-osios metinės mokyklų languose trumpam sužibo atminimo žvakutės, o Varėnos kultūros centre vyko minėjimas, kurio metu buvo prisimintos skaudžiausios mūsų tautos istorijos akimirkos. Renginyje dalyvavo ne tik vyresni varėniškiai, bet ir Varėnos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, mokytojai.
Apie prieš devyniolika metų Lietuvoje vykusius įvykius, jų reikšmę valstybei ir kiekvienam iš mūsų kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaziulionis. Jis prisiminė, kad tuomet visus lietuvius vienijo susitelkimas ir ryžtas ant laisvės aukuro sudėti tai, kas kiekvienam brangiausia. Dainas apie tragiškus lietuvių likimus tremtyje ir lageriuose dainavo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ansamblis Viltis (vadovė Gražina Kuodienė). Vėliau varėniškiai žiūrėjo jaunos kino ir teatro režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinį-animacinį filmą Gyveno senelis ir bobutė. Šis filmas pasakoja apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Režisierė filmą kūrė naudodama nuotraukas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus, visą istoriją įvilkdama į pasakos žanrą. Toli gražu nelinksmos istorijos pasakotoja maža mergaitė, kuri savaip supranta, įsivaizduoja ir interpretuoja pokario metų įvykius. Filmo sėkmę lemia ir tai, jog jis buvo kuriamas asmeninių, giminės išgyvenimų pagrindu.
V. Kaziulionis, dėkodamas režisierei, įteikė knygą Pokario žmonių likimus apmąstome šiandien, kurioje 19952005 metais konkursui Lietuvos laisvės kovų ir kančių istorija rašyti rajono mokyklų moksleivių rašiniai bei pokario metų atsiminimai.
G. Beinoriūtės filmu, netradiciškai pasakojančiu apie lietuvių tautos skaudulius, buvo sužavėti ne tik vyresnieji, bet ir mokiniai. Jie dalijosi savo emocijomis, uždavė daug klausimų autorei, įrodydami, jog jiems ši netolima praeitis taip pat rūpi, kad jie vertina Sausio 13-osios reikšmę ir džiaugiasi galėdami gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
Po renginio šalia Kultūros centro buvo uždegtas atminimo laužas Sausio 13-osios aukoms atminti. Prie jo skambėjo ansamblio Viltis dainos, o kariai vaišino karšta arbata.
© 2010 XXI amžius
|