| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Plungės Lurdas Dalia Šimkutė
Paklausus plungiškio, ką miestelyje būtų galima parodyti užklydusiam svečiui, turbūt dažnas paminėtų kunigaikščių Oginskių rūmus, parką, praktikuojantis katalikas dar parodytų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir tik retas prisimintų praėjusio amžiaus pradžioje įkurtą Lurdą. Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. 1903 metais ji iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir širdiečių kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė norinti Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Su kun. V. Jarulaičiu buvo parinkta tam tinkama vieta prie Babrungo. Vienuolijos vyresnioji paprašė M. Oginskienės pinigų nupirkti iš P. Uznevičiaus sklypą Lurdui. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. V. Jarulaitis prie Babrungo nupirko maždaug 2 ha sklypą. 1905 metais S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą. Ta statula 1905 m. spalio 30 dieną buvo pastatyta pababrungyje ant akmens po atviru dangumi. 1906 metais upės skardyje imta mūryti uola. Pritrūkus pinigų, palikta aukų dėžutė. Iš aukų baigta įrengti uola ir ten padėta Švč. Mergelės Marijos statula. Lurdas pašventintas 1906 metais. Netrukus už tikinčiųjų aukų pradėtas statyti namas. 1907 metais į jį persikėlė vienuolės. 19091910 metais kun. V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių. Manyta steigti čia Jėzaus Širdies vienuolyną, kuris neoficialiai ir veikė. Numatyta to vienuolyno vyresnioji S. Zakževska 1913 metais išvyko į Lenkiją, o su ja ir keletas kandidačių. Lurdas liko parapijai. Nuo 1913 metų Plungės Lurdu rūpinosi kun. Juozapas Bakučionis, o 1915 metais jam pasitraukus į Rusiją kun. P. Pukys, 19181920 vėl kun. J. Bakučionis, 19211928 kun. Feliksas Sragys. 1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams kapucinams. Lietuvoje kapucinų vienuolyno iki XX amžiaus nebuvo, čia veikė tik pavieniai vienuoliai. 1928 metais iš Vokietijos į Plungę atvažiavo kapucinas tėvas Gerardas, o kitų metų gegužės mėnesį dar atvyko tėvas Eimonas ir brolis Otonas. Tėvas Eimonas gana greitai išmoko lietuviškai ir tų pačių metų spalį pasakė pirmą pamokslą lietuvių kalba. Brolis Otonas dirbo zakristijonu, daržininku, rinko aukas. 1930 metais Telšių vyskupijos kurija prie kelio į Kretingą nupirko kapucinams namus. Tuos namus vienuoliai padidino ir juose atidarė mokyklą bei bendrabutį. 1930 metais Lurdo koplyčia perstatyta ir padidinta. 1940 metais okupacinė valdžia nacionalizavo ne tik kapucinų kolegijos pastatą, bendrabutį, bet ir patį vienuolyną ir mokytojų namą. Plungės kapucinai įsikūrė jiems atitekusiame senutės Butkienės namelyje. 1941 m. pradžioje iš Plungės kapucinai vokiečiai išvyko į tėvynę. Pokario metais vienuolyno mokykloje buvo įkurta vidurinė mokykla. Kapucinų vienuolynas Plungėje šiaip taip laikėsi. 1948 m. rugpjūčio 28 dieną Plungės apskrities vykdomasis komitetas nutarė uždaryti vienuolių kapucinų bažnyčią. LSSR Ministrų Tarybos teikimu tokį nutarimą patvirtino SSRS religinių reikalų taryba. 1949 metais tėvai kapucinai buvo priversti nusivilkti abitus ir išsiskirstyti po parapijas. Plungės Lurdas buvo sunaikintas, Švč. M. Marijos statula ištepliota ir įmesta į Babrungą. Ją radę, žmonės atnešė į bažnyčią. Atstatytas Plungės Lurdas su Švč. M. Marijos skulptūros kopija 1990 m. spalio 20 dieną buvo iškilmingai pašventintas. Per devyniolika nepriklausomybės metų Lurdas taip ir nesusigrąžino iki Antrojo pasaulinio karo turėtos išskirtinės sakralinės vietos auros gyvybingos, sutraukiančios daugybę piligrimų. Į 19361939 metais Plungės Lurde vykusius Ligonių kongresus suplaukdavo minia. Iškalbinga išlikusi to laikotarpio nespalvota fotografija, kurioje įamžinta baltų skarelių ir bekepurių vyrų galvų jūra, tarp kurių dviem eilėmis išrikiuoti lovose gulintys ligoniai ir šalia stovintys dvasininkai. Senesni žmonės pasakoja, kad ne vienas Ligonių kongreso metu pasveikdavęs. Tiesa, ir dabar maldininkai aplanko Lurdą. Ne tik iš aplinkinių rajonų, bet atvažiuoja ir iš tolimesnių Lietuvos miestų Kauno, Vilniaus ar net iš kitų šalių. Kartą pagarbinti Švč. Mergelę Mariją buvo atvykę net iš Egipto. Pasak Lurdą prižiūrinčios s. Reginos Verbickaitės OSB, kaip ypatingos pagarbos Lurdui, prisirišimo pavyzdį ji prisimena amžinatilsį kapuciną tėvą Adomą. Jis Plungėje gyveno, kai dar čia veikė kapucinų vienuolynas. Nei laikas, nei atstumai neišdildė tėvo Adomo meilės Plungės Lurde esančiai brangiausiai motinai Švč. M. Marijai. Su ja pasimatyti vienuolis kasmet atkakdavo į Plungę. Siekiant pagerbti Lurdo Švč. Mergelę Mariją, vasario 11 dieną Plungės parapijoje ren-giama šventė. Pagrindinės šv. Mišios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje bus aukojamos 12 valandą, jose dalyvaus ir pranciškonai (tarp jų ir žinomas pamokslininkas Gediminas Numgaudis). Po šv. Mišių adoracija, iškilmingas palaiminimas Švč. Sakramentu. Paminėti istoriniai faktai iš knygos Plungė Kuliai Stalgėnai Pakutuvėnai, VDA 2004, p. 52-55
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |