|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dalia Šimkutė
Paklausus plungiškio, ką miestelyje būtų galima parodyti užklydusiam svečiui, turbūt dažnas paminėtų kunigaikščių Oginskių rūmus, parką, praktikuojantis katalikas dar parodytų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir tik retas prisimintų praėjusio amžiaus pradžioje įkurtą Lurdą. Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. 1903 metais ji iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir širdiečių kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė norinti Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Su kun. V. Jarulaičiu buvo parinkta tam tinkama vieta prie Babrungo. Vienuolijos vyresnioji paprašė M. Oginskienės pinigų nupirkti iš P. Uznevičiaus sklypą Lurdui. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. V. Jarulaitis prie Babrungo nupirko maždaug 2 ha sklypą. 1905 metais S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą. Ta statula 1905 m. spalio 30 dieną buvo pastatyta pababrungyje ant akmens po atviru dangumi. 1906 metais upės skardyje imta mūryti uola. Pritrūkus pinigų, palikta aukų dėžutė. Iš aukų baigta įrengti uola ir ten padėta Švč. Mergelės Marijos statula. Lurdas pašventintas 1906 metais. |
||
|
|
||
Lietuvos Sentikių Bažnyčiai Lietuvoje 300 metų
17561851 metais Zarasų rajone veikė įžymusis Degučių vienuolynas Baltijos šalių Sentikių dvasinis centras. Kadaise ten sueidavo tūkstančiai maldininkų, vykdavo susirinkimai (soborai), čia buvo įrengtos ištaigingos patalpos maldoms, senelių prieglauda, viešbutis keliautojams, vienuolių celės. Vienuolyną supo didžiulis sodas ir parkas, jam priklausė daug žemės. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |