| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Malda ir tikėjimas padėjo ištverti sunkumus Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Sausio mėnesio paskutinio šeštadienio popietę į Vilniaus Arkikatedrą suplaukė neįprastai gausus tikinčiųjų būrys ne tik iš sostinės, bet ir įvairių šalies miestų bei miestelių: tądien buvo aukojamos šv. Mišios už nenuilstantį Katalikų Bažnyčios tarną, Lietuvos partizanų kapelioną monsinjorą Alfonsą SVARINSKĄ, sulaukusį gražų 85-erių gyvenimo metų jubiliejų. Drauge su jubiliatu bei kitais kunigais šv. Mišias aukojęs ir prasmingą pamokslą pasakęs Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis priminė ir mons. A. Svarinsko prieš keletą mėnesių paminėtą 55-erių metų kunigystės jubiliejų. Vyskupo teigimu, kunigystė yra neįkainojama Dievo dovana, įgalinanti pasirinkusįjį šį kelią pasišventusiai tarnauti dvasinio gėrio idealams. Kunigo šventimus gavome tais pačiais neramiais metais, tik aš vos keletą savaičių anksčiau. Kunigo Alfonso tarnystės Viešpačiui Dievui kelias buvo paženklintas skaudžiomis tremtimis tolimose Šiaurės golgotose, kone ketvirtį amžiaus jam teko patirti nuolatinius persekiojimus ir įvairias kančias. Tačiau jokie okupantų grasinimai ir patyčios nepalaužė tvirtas moralines bei dvasines nuostatas pasirinkusio kunigo grįžęs iš lagerių, jis ir toliau atkakliai skleidė krikščioniško tikėjimo šviesą, žadino mūsų tautą dvasiniam atgimimui, apie mons. A. Svarinsko turtingą ir prasmingą gyvenimo kelią kalbėjo vyskupas J. Tunaitis. Laisvės kovų dalyvių sveikinimai Po šv. Mišių keli šimtai tikinčiųjų sugužėjo į Vilniaus karininkų ramovę. Iki vėlaus vakaro jaukioje salėje vykusiame susitikime su garbingu jubiliatu buvo skaitomi gausūs sveikinimai nuo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, kitų valstybės institucijų, įvairių visuomeninių organizacijų. Prasmingu ir jaudinančiu sveikinimu bei linkėjimais į monsinjorą kreipėsi šventiniame renginyje dalyvavęs Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis, nuoširdžiausius sveikinimus savo bendražygiui, kaip pirmajam atkurtos Lietuvos kariuomenės kapelionui, perdavė ir Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas pulkininkas Antanas Plieskis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos pirmininkas, buvęs politinis kalinys Algirdas Petrusevičius. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) tarybos pirmininkas dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis prisiminė, jog su bebaimiu dvasininku ir Laisvės kovotoju A. Svarinsku pirmąsyk jam teko susitikti dar prieš 67-erius metus Kaune, kur trumpai studijavo Kunigų seminarijoje. Už pogrindinės literatūros platinimą okupantai pradėjo persekioti aktyvius seminaristus, tad A. Svarinskui ir J. Čeponiui teko trauktis iš seminarijos ir įsijungti į partizaninę kovą. Laisvės kovose užgrūdinta dvasia Apie kun. A. Svarinsko dalyvavimą atkaklioje Laisvės kovoje ir neįtikėtinai sunkų kelią siekiant kunigystės sužinojome iš kunigo Algimanto Keinos sukurto dokumentinio filmo. Šioje dokumentinėje juostoje įamžintas mons. A. Svarinskas dalijasi prisiminimais apie tai, kaip jam teko iškentėti itin žiaurius okupantų kankinimus ir patyčias. Jau pirmaisiais pokario metais už aktyvią veiklą partizaniniame judėjime suimtas ir kalintas jaunuolis buvo verčiamas išduoti Laisvės kovų dalyvius, tačiau sužvėrėjusiems čekistams nepavyko jo prakalbinti. Mane tardė ištisomis paromis, net septyniolika dienų bei naktų nedavė miegoti. Smūgiais lazdomis ir kojomis, kitais įvairiais fiziškai alinančiais ir žeminančiais veiksmais bandė galutinai mane palaužti. Po alinančių kankinimų buvo sunku suregzti sakinį, teko sukaupti visą valią, kad neištarčiau žmonių pavardžių ir jų neišduočiau. Kartais net apnikdavo mintis ir apie savižudybę, bet kiekvienąsyk greitai persigalvodavau o kodėl aš turiu negarbingai baigti savo gyvenimą, juk tie budeliai ir taip mane bet kuriuo momentu gali nužudyti. Taigi, teko pasikliauti kasdiene malda ir tikėjimu, padėjusiais ištverti tuos sunkumus, pasakojo mons. A. Svarinskas. Ištremtas į tolimąją Šiaurę Abezės lagerį, tik po devynerių kankinimo ir kalinimo metų A. Svarinskas buvo įšventintas į kunigus. Atšiaurioje Komijos žemėje 1954 m. spalio 3-ąją šventimus jam suteikė ten kalėjęs vyskupas kankinys Pranciškus Ramanauskas. Beje, kunigystės įšventinimo ritualas buvo neįprastas ir gana rizikingas. Monsinjoras prisiminė, jog siekiant to švento tikslo teko imtis gudrios taktikos ir išradingumo priemonių, kad nepastebėtų lagerio valdžia ar skundikai. Vyskupas tada kalėjo speclageryje, už poros kilometrų. Už litrą spirito papirkus lagerio sanitarinės dalies prižiūrėtoją, vieną savaitgalio dieną buvo atvežtas pats vyskupas P. Ramanauskas neva jis susirgęs apendicitu. O lagerio centrinėje ligoninėje jau keletą mėnesių dirbo klierikas A. Svarinskas. Kaip pamena monsinjoras, tiek jis, tiek ir vyskupas šventinimo metu vilkėjo kasdieniais, apiplyšusiais darbiniais drabužiais. Mons. A. Svarinsko teigimu, lageryje tapęs kunigu, liko laimingas, kad galėjo patarnauti tikintiesiems. Prieš didžiąsias metų šventes Kalėdas bei Velykas, beveik visi lageryje kalėję tautiečiai eidavo išpažinties ir priimdavo šventą Komuniją. Atšiaurioje Komijos žemėje kalėjęs ir daug nepriteklių iškentęs kun. A. Svarinskas susirgo plaučių džiova, ilgai iš jos vadavosi. Tik po 9-erių kalinimo metų grįžęs į Tėvynę, 1956 metais pradėjo kunigauti Kulautuvoje, paskui Betygaloje. Nuo pat pirmųjų tarnystės dienų Lietuvoje jaunasis dvasininkas, nepaisydamas čekistų persekiojimų, aktyviai įsijungė į pastoracinę, švietėjišką veiklą, jaunimo gretose žadino tautinius, patriotinius jausmus. Baigiantis 1957 metams, sovietų saugumas kratos metu rado uždraustos lietuviškos literatūros. Po kelių mėnesių A. Svarinską nuteisė šešeriems metams nelaisvės šįsyk katorgos jungą teko vilkti Mordovijos lageriuose, kur susipažino su garsiais kariuomenės bei mokslo žmonėmis generolu Jonu Juodišiumi, kalbininku, prof. Levu Karsavinu ir kitais. 1964 metais paleistas į laisvę, ganytojišką veiklą tęsė Alytaus rajone, Miroslavo parapijoje, kur susipažino su Gražulių šeimyna, išauginusia Lietuvai daug vaikų, iš kurių ne vienas tapo dvasininkais. Kiek vėliau kunigo pareigas ėjo Kudirkos Naumiestyje, Igliaukoje. 1976 metais dvasinio gėrio sėklą sėjo Žemaitijoje, garsiojoje Viduklės parapijoje. Per tą laiką kun. A. Svarinskas ir toliau drąsiai tęsė jaunimo katekizavimą, bendradarbiavo platinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką. 1978 m. lapkričio 13 dieną drauge su kunigais Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu, Jonu Kaunecku ir Vincentu Vėlavičiumi sukūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), aktyviai gynusį tikėjimo ir žodžio laisvę okupuotoje Lietuvoje. Sovietinės sistemos ideologams ir vietiniams pakalikams tik po kelerių metų pavyko susekti nežinomų ekstremistų pėdsakus. Paskutinis imperijos pasispardymas 1983 metais kun. A. Svarinskas vėl buvo areštuotas ir už antitarybinę veiklą nuteistas 10 metų lagerio tremties. Trečiąsyk gulagų keliai nepalaužiamą Bažnyčios ir Laisvės kovotoją atvedė į Permės griežtojo režimo lagerį. Laimei, beveik septynis dešimtmečius viešpatavusi, regis, amžiams nepajudinama bolševikų imperija pradėjo merdėti. Po penkerių metų pasijuto laisvėjimo nuotaikos ne tik Rusijoje, bet ir okupuotose Baltijos šalyse. Sovietinės imperijos pančiai itin sparčiai pradėjo dilti po to, kai 1988 m. gegužę Maskvoje apsilankė JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Nuoseklus pavergtų tautų užtarėjas tuometinių SSRS vadovų primygtinai prašė išleisti į laisvę iki tol dar laikytus politinius kalinius, tarp jų ir kunigą A. Svarinską. Po kelių mėnesių JAV vadovo prašymas buvo įvykdytas, tačiau atgimstančioje Lietuvoje kun. A. Svarinskui nebuvo leista pasilikti. Iki Nepriklausomybės atkūrimo dar dvejus metus jis buvo priverstas gyventi svetur Vokietijoje, JAV, Kanadoje, kitose pasaulio šalyse lankė lietuvių kolonijas. Tik 1990-aisiais sugrįžęs į laisvą Tėvynę kun. A. Svarinskas tęsė pastoracinę veiklą, netrukus popiežius Jonas Paulius II jam suteikė garbingą monsinjoro titulą. 19911992 metais jis tapo Lietuvos Aukščiausios Tarybos- Atkuriamojo Seimo nariu. Už nuopelnus Lietuvai atkuriant ir stiprinant jos nepriklausomybę, 1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, o už aktyvią veiklą ginant tikinčiųjų ir žmogaus teises yra apdovanotas įvairių užsienio valstybių diplomais ir premijomis, yra Italijos Lecco miesto garbės pilietis. Ragino apginti moralines vertybes Po karštų sveikinimų ir linkėjimų mons. A. Svarinskas nuoširdžiai padėkojo vyskupui Juozui Tunaičiui, visuomeninėms organizacijoms bei valstybės institucijoms, kariuomenės ir savanorių atstovams, visiems, kas sveikino jį žodžiu ir malda. Pasidžiaugęs gausiu bendraminčių būriu, jubiliatas visiems susirinkusiems su kartėliu priminė, kad nors prieš 20 metų Lietuvoje atkūrėme Nepriklausomybę, šiandien tikros laisvės dar neturime mūsų valstybėje ir toliau akivaizdžiai paminamos ne tik dvasinės, bet ir dorovinės nuostatos. Per pusę amžiaus okupuotoje tautoje diegtos prievartinio ateizmo idėjos ne tik neišnyko, bet nauja forma atgimusios klastingai ir įžūliai braunasi į visuomenės gyvenimą, žalodamos mūsų jaunimą. Dvasines bei moralines vertybes tvirtai ginančiam mons. A. Svarinskui itin skaudu girdėti, jog mūsų bedantė valdžia be jokio pasipriešinimo leido šį pavasarį sostinėje rengti tarptautines gėjų eitynes. Mielieji, ar reikia mums didesnio skandalo?! Tariamais lyčių lygybių institutais ir dar kitais pavadinimais besiskelbiantys judėjimai nė neslepia savo tikslų ir kėsinasi tvirkinti mūsų vaikus, paniekinti ir sugriauti tradicines šeimos moralines nuostatas. Ar galime leisti, kad mūsų daug iškentėjusioje tautoje dėtųsi tokie dalykai? Tikiuos, tikri lietuviai, savo Tėvynės patriotai, neleis kad mūsų gimtojoje žemėje šeimininkautų visokio plauko ištvirkėliai. Suvienykime savo jėgas ir duokime jiems ryžtingą atkirtį, neleiskime niekinti mūsų tautos! paragino mons. A. Svarinskas. Šventinio vakaro pabaigoje garbingą jubiliatą pasveikino ir visiems susirinkusiems smagia tautine daina bei šokiais nuotaiką kėlė Vilniaus karininkų ramovės liaudiškos muzikos ansamblis Vilnelė (vadovė Laimutė Purlienė). P. S. Pasibaigus šventiniam susitikimui, daugelis jo dalyvių nuoširdžiai džiaugėsi, jog turėjo progos pagerbti ir pasveikinti neeilinę Lietuvos asmenybę nenuilstantį Laisvės šauklį ir dvasinį vadovą Monsinjorą Alfonsą Svarinską. Tačiau galbūt ne visi žino, jog šių iškilmių iniciatorė ir organizatorė vilnietė Julija Ambrasienė Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė, buvusi tremtinė. Nuoširdžiai dėkojame šiai kilniai moteriai, tikrai Lietuvos patriotei.
Gerbiamas Monsinjore Alfonsai Svarinskai,
uoširdžiai sveikinu Jus garbingo Jubiliejaus proga ir dėkoju už neįkainojamą indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kovas. Visas Jūsų gyvenimas skirtas ne tik tikėjimui ir jo sklaidai tarp tikinčiųjų, dvasiniam žmonių pakylėjimui, bet ypač pasiaukojamai kovai už Lietuvos laisvę. Linkiu Jums ilgų gyvenimo metų, sveikatos ir aplinkinių dėmesio bei rūpesčio, tausojant Jus mums visiems.
Dalia Grybauskaitė,
2010 m. sausis
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |