|
Apie paramą...
Beveik po penkiolikos metų ir XXI amžius sulaukė paramos iš Spaudos rėmimo fondo. Tokios paramos, kurią gavome, laikraščiui užtenka išsilaikyti vieną mėnesį. Ir tai bado sąlygomis. Ką gi, tenka ir už tai dėkoti naujiesiems fondo vadovams. Tačiau gavus tokius trupinius kyla aibė klausimų. Daugelis leidyklų ar bendrovių (UAB) paramą gavo pagal kelis (net tris ar keturis) projektus ir jiems skirta suma viršija visas jų išlaidas (tą nesunkiai galima paskaičiuoti pagal realią situaciją spaudos srityje), nors pagal fondo nuostatus parama negali viršyti 75 proc. visų leidybos išlaidų. Mūsų leidykla, parengusi keturis projektus, paramą gavo tik pagal vieną projektą, ir paramos dydis sudaro tik 8 proc. visų išlaidų, tad iki galimų 75 proc. dar labai toli. Taigi išties yra gauti tik trupiniai. (Nors, tiesą kalbant, šiemetiniai trupiniai du kartus viršija 1999 metais paskirtus trupinius, kurių tada atsisakėme, nes taip paremtą projektą įvykdyti nebuvo galimybių.) Nebuvo dėmesin priimti mūsų parengti trys projektai Kultūros erdvės, Jaunimas: vertybės, galimybės, patirtis ir Šeimos pedagogika. Paremtas tik projektas Gimtasis kraštas: įvykiai ir įspūdžiai. Nejaugi jaunimo problemos, jo ugdymas, šeimos stiprinimo ir kultūros klausimai nėra svarbūs Lietuvos visuomenei ir jaunimui? O gal šie klausimai nėra svarbūs tik fondo atstovams? Dar keisčiau, kad fondo taryba paramą projektui Gimtasis kraštas: įvykiai ir įspūdžiai suteikė tik dalinę, t. y. skyrė tik pusę to, kiek reikia projektui įgyvendinti. Žinoma, kad fondas paskyrė beveik tokio dydžio paramą, kaip ir XXI amžiui, o kai kuriais atvejais net ir didesnę, ir net žymiai didesnę, tokiems leidiniams, kurie teturi kelias dešimtis ar net tik pusantros dešimties prenumeratorių arba turi keletą kartų mažesnę apimtį. O kiti nuolatiniai fondo klientai gauna tokio dydžio paramas kasmet, kad skaitytojams galėtų savo leidinį dalyti nemokamai.
Taigi, ar galima kalbėti apie teisingumą? Ar tai neverčia galvoti apie tebesitęsiančią korupciją? (Per beveik 15 fondo egzistavimo metų darytos pertvarkos, arba persistumdymai tarp fondo tarybos narių vargu ar panaikino tos korupcijos apraiškas.) Prie dabar valstybės sukurtų mokestinių naštų dirbame ypač sunkiomis sąlygomis: buvome priversti atleisti didelę dalį darbuotojų, ypač žurnalistus (palikti tik svarbiausi techniniai ir administracijos darbuotojai), uždaryti vienintelį Lietuvoje ėjusį savaitinį laikraštį vaikams Kregždutė. (Dar iki dabar prisimename vaikų ašaras, netekus savo laikraščio, kuris ugdė jų tautines krikščioniškas nuostatas, apskritai, vertybines nuostatas.) Nejaugi fondo vadovai to nežino? Ne, jiems labiau rūpėjo mūsų skundai Vyriausybei, dėl kurių jie vaizdavo labai supykusius, nors rašėme tik teisybę: iš mūsų anksčiau, nuo 1996-ųjų, rašytų beveik 15 projektų paremti XXI amžių ir Kregždutę paramos nesulaukė nė vienas. (Šįkart kai kurių dorų Vyriausybės darbuotojų dėka šiokią tokią paramą XXI amžius gavo.) Dabar suteikti paramos trupiniai yra tokie menkučiai, kad konkurencinėje kovoje tiek su paramą gavusiais leidiniais, tiek su milijoninius pelnus gaunančiais spaudos banginiais išsilaikyti neįmanoma. Tad norėtume palinkėti Spaudos rėmimo fondui teisingumo.
XXI amžius
© 2010 XXI amžius
|