Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

D. Grybauskaitė Suomijoje susitiko su V. Putinu

Vizito Helsinkyje metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Rusijos Federacijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Helsinkyje (Suomija) susitiko su  Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu. V. Putinas išreiškė viltį, kad atėjus į valdžią  D. Grybauskaitei dviejų šalių santykiai pagerės. D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuvos vadovybė optimistiškai žiūri į santykių su kaimynais plėtrą, ypač ekonomikos srityje. Su Rusijos premjeru Lietuvos prezidentė bendravo rusų kalba – be vertėjų. V. Putinas patvirtino, kad Rusija derasi su Lenkija dėl galimybės pirkti Lietuvos naftos bendrovę „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“), kurią valdo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“. Nuo šių derybų sėkmės priklausys, ar Rusija atnaujins žaliavos tiekimą naftos perdirbimo bendrovei. Pastaruoju metu Lenkija daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ši parduotų koncernui „PKN Orlen“ naftos terminalą „Klaipėdos nafta“, per kurį „Orlen Lietuva“ eksportuoja naftos produktus. Lenkijos vyriausybės atstovai neneigia, kad nepavykus susitarti Lietuvos įmonė gali būti parduota rusams. „Klaipėdos naftą“ Lietuvos Vyriausybė atsisako parduoti kaip strategiškai svarbią įmonę. „PKN Orlen“ pasirašius Lietuvos įmonės pirkimo sutartį, 2006 m. liepą Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu per Baltarusiją į Mažeikius, motyvuodama jo gedimu, o Lietuva pareiškė, kad taip Maskva nubaudė Vyriausybę, kuri nepardavė „Mažeikių naftos“ Rusijos kompanijoms.

D. Grybauskaitė, kaip ji sakė, atmetė Rusijos premjero V. Putino trečiadienį pateiktą pasiūlymą kartu statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade. Lietuvos vadovė sakė, jog Lietuva ketina pastatyti atominę elektrinę savo šalyje. Rusija yra paskelbusi ketinimus jau šiemet pradėti atominės elektrinės statybas Kaliningrade. Planuojama, kad joje veiks du 1150 megavatų galios energoblokai, kurie turėtų pradėti veikti atitinkamai 2016 ir 2018 metais.

Pasak prezidentės, per susitikimą abi pusės aptarė tiek ekonominio bendradarbiavimo klausimus, tiek jautrius politinius klausimus, kurių greitai išspręsti nepavyks: žalos atlyginimą, muitus ir „nediskriminacinį bendradarbiavimą Lietuvos atžvilgiu“, valstybinės sienos demarkaciją, Vištyčio ežero nuomą, iniciatyvą išvalyti Baltijos jūrą. Tranzito į Kaliningradą klausimas detaliai nebuvo aptartas.

V. Putinas susitikimo su Lietuvos prezidente metu pasiūlė apsvarstyti galimybę geromis sąlygomis padidinti Lietuvai tiekiamų dujų apimtis. „Turime pagrindo manyti, kad po elektrinės uždarymo Lietuvoje mažiausiai du kartus padidės gamtinių dujų poreikis. Mes taip pat esame pasirengę geromis sąlygomis apsvarstyti visus poreikius ir visas problemas spręsti partnerystės dvasia“, – sakė Rusijos premjeras. Jis taip pat sakė: „Nesu bendrovės „Gazprom“ įpareigotas vesti konkrečių derybų, ypač dėl kainų, tačiau šiaip ar taip šiais klausimais su jumis galime pakalbėti“. Šiuo metu rusiškos gamtinės dujos Lietuvai yra tiekiamos remiantis ilgalaikėmis sutartimis, kurios galios iki 2015 metų. 2008 metais iš Rusijos buvo importuoja maždaug 3,1 mlrd. kubinių metrų dujų. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Baltijos šalys už rusiškas dujas mokėjo 240,91 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų, t. y. apie 0,55 Lt už kubinį metrą.

Apie galimą dalyvavimą gegužės 9-osios renginiuose Maskvoje nebuvo kalbėta.

Nuotrauka iš www.president.lt

© 2010 „XXI amžius“