Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikščioniškas ekonominės krizės vertinimas

Mindaugas BUIKA

Miuncheno arkivyskupas Reinhardas Marksas

Techninių klaidų ištaisymo nepakanka

Šiemetiniame pasauliniame ekonomikos forume, kuris vyko sausio 17–31 dienomis Šveicarijos kurortiniame miestelyje Davose, didelis dėmesys buvo skirtas aptarti vertybių ir religinio tikėjimo įtaką verslo ir politikos gyvenimui. Tą nulėmė pastarųjų metų ekonomikos ir finansų krizė, kuri savotiškai patvirtino, kad rinkos sąlygomis dabartinėje globalizacijos epochoje yra reikalinga didesnė atsakomybė ir solidarumas.  Davoso forumo steigėjas profesorius Klausas Švabas ir Džordžtauno (JAV) jėzuitų universiteto rektorius Džonas De Žojė publikavo apžvalginę medžiagą „Tikėjimas ir globalinė darbotvarkė: vertybės pokrizinei ekonomikai“, kurioje šią temą svarsto žymūs pasaulio religiniai vadovai.

Socialinės integracijos bruožai ir paskatos

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Čelestinas Miljorė

Investicijos į žmogiškuosius santykius

Vasario 4 dieną JTO Ekonominės ir socialinės tarybos struktūrai priklausančios Tarptautinės socialinės pažangos komisijos metinėje sesijoje Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) arkivyskupas Čelestinas Miljorė pažymėjo, kad rūpinimasis šeima turėtų būti prioritetas vystant ekonomiką ir socialinę integraciją. Ši nuolat veikianti komisija svarsto socialinės integracijos temą pagal 1996 metais Danijos sostinėje Kopenhagoje įvykusios Pasaulinės viršūnių konferencijos dėl socialinės pažangos sudarytą Veiksmų programą, kurios tikslas – sukurti solidarią visuomenę planetoje.

Popietė apie vyskupą Antaną Baranauską

Benjaminas ŽULYS

Kun. Mangirdas Maasas paskaitė ištrauką iš Šventojo Rašto apie Pasaulio sutvėrimą

Apie dvidešimt metų gyvuojantis Anykščių šv. Mato bažnyčios kamerinis choras „Salve Cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė) Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pradėjo minėjimą, skirtą vyskupo, poeto Antano Baranausko gimimo 175-osioms gimimo metinėms. Skambėjo giesmės „Panelė Švenčiausioji“, „Kalėdų giesmė“, taip pat pagal A. Baranausko eiles bei ištrauka iš vokalinio kūrinio „Šilelis“.

Paminėjo legendinį generolą

Povilo Plechavičiaus 120-osios gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Prisiminimais dalijasi LVR KS pirmininkas dim. mjr. Bronislovas Girdvainis

Vasario 1 dieną sukako 120 metų, kai Mažeikių apskrityje, Židikų valsčiuje, Bukončių vienkiemyje gimė brg. generolas Povilas Plechavičius. Šeimoje, be Povilo, augo dar penki sūnūs ir šešios dukros. 1908 metais Povilas baigė Maskvoje gimnaziją, 1911 metais – Komercijos institutą, 1914 metais – Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais P. Plechavičius kovėsi Rusijos kariuomenės 5-ajame kavalerijos pulke. 1918 m. vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, Povilas kartu su broliu Aleksandru slapta grįžo į Tėvynę.

Nacionalisto dienoraštis

Vytautas Visockas

Romualdas Ozolas

Knygas skaitau nuolat. Lėtai ir tik geras knygas. Apie jų gerumą sprendžiu iš kitų knygų, patikimų recenzijų, bičiulių rekomendacijų. Seniai skaičiau knygą, kuri būtų padariusi tokį didelį įspūdį. Maniau, kad Romualdą Ozolą šiek tiek pažįstu. Ne vienerius metus buvome kartu: „Tauro“ bendrabutyje, Vilniaus universiteto auditorijose, „Minties“ leidykloje... Man skirtuose „Supratimuose“ jis taip ir užrašė: „buvusiam kartu“.

„Tai buvo neseniai...“

Visuomenės gyvenimo atspindžiai plakatuose: 1918–1930

Aušra Vasiliauskienė

Petras Tarabilda. Remkime savą pramonę! Sava pramonė – didžiausias krašto gerovės šaltinis. 1930. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas plakatu yra itin išaugęs. Tai lemia ne tik platūs nauji tyrinėjimų barai taikomosios grafikos srityje, bet ir sociologinių metodologijų dominavimas dailėtyroje. Šio požiūrio esmę sudaro tai, jog kūrinys savyje integruoja platų socialinių reiškinių lauką, esantį už meno kūrinio ribų. Plakatai yra tiesiogiai susiję su visuomenės gyvenimo aktualijomis, todėl jie yra ne tik meno kūriniai, bet ir gyvenamojo laikotarpio visuomenės politinio, kultūrinio bei materialinio gyvenimo liudytojai.

D. Grybauskaitė Suomijoje susitiko su V. Putinu

Vizito Helsinkyje metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Rusijos Federacijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Helsinkyje (Suomija) susitiko su  Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu. V. Putinas išreiškė viltį, kad atėjus į valdžią  D. Grybauskaitei dviejų šalių santykiai pagerės. D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuvos vadovybė optimistiškai žiūri į santykių su kaimynais plėtrą, ypač ekonomikos srityje. Su Rusijos premjeru Lietuvos prezidentė bendravo rusų kalba – be vertėjų. V. Putinas patvirtino, kad Rusija derasi su Lenkija dėl galimybės pirkti Lietuvos naftos bendrovę „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“), kurią valdo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“. Nuo šių derybų sėkmės priklausys, ar Rusija atnaujins žaliavos tiekimą naftos perdirbimo bendrovei. Pastaruoju metu Lenkija daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ši parduotų koncernui „PKN Orlen“ naftos terminalą „Klaipėdos nafta“, per kurį „Orlen Lietuva“ eksportuoja naftos produktus. Lenkijos vyriausybės atstovai neneigia, kad nepavykus susitarti Lietuvos įmonė gali būti parduota rusams. „Klaipėdos naftą“ Lietuvos Vyriausybė atsisako parduoti kaip strategiškai svarbią įmonę. „PKN Orlen“ pasirašius Lietuvos įmonės pirkimo sutartį, 2006 m. liepą Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu per Baltarusiją į Mažeikius, motyvuodama jo gedimu, o Lietuva pareiškė, kad taip Maskva nubaudė Vyriausybę, kuri nepardavė „Mažeikių naftos“ Rusijos kompanijoms.

Lietuvių tautai ir sąjūdininkams

Sausio 16 dieną Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba gavo Alos Dudajevos laišką, kurį ji leido publikuoti. Spausdiname jos laišką ir Sąjūdžio Tarybos atsakymą.

Mano brangūs draugai! Nuo 2009 metų rugsėjo aš esu Tbilisyje. Mane pakvietė į Gruziją labai įdomiam ir svarbiam ne tik gruzinams, bet ir visam Kaukazui darbui. Ir aš manau, kad mano darbas Pirmajame Kaukazo kanale, kurį bus galima matyti ir Europos šalyse, padės ir Baltijos šalių piliečiams.

Valstybės akivarai

Giedrius Grabauskas-Karoblis 

Minime Vasario 16-ąją, neeilinę šventę, brangią daugumai mūsų šalies piliečių. Pilietiškumo egzaminus laiko visi – tiek politikai, tiek pilietinių judėjimų, profsąjungų vadovai, žiniasklaidos priemonių darbuotojai, tiek kiti piliečiai. Įvertiname ir valstybės tarnyboje, atsakinguose postuose dirbančių žmonių darbus, atskiriame pelus nuo grūdų. Nors viešojoje erdvėje dažnai bandoma viską suvelti, regime daug užsakomųjų televizijos laidų bei laikraščių straipsnių, tačiau kažin ar kas galėtų pateikti didesnių pretenzijų ryžtingiems ir patriotiškiems politikams – V. Landsbergiui, A. Stancikienei, K. Uokai, R. Kupčinskui, N. Puteikiui, A. Kašėtai ir kitiems bendražygiams. Ir kažin ar rasime daug žmonių, kurie patriotiškais politikais pavadintų B. Bradauską, J. Jagminą, A. Pekeliūną ir kitus nomenklatūros bastiono veikėjus. Per atkurtos Lietuvos valstybės egzistavimo periodą jau įsitikinome, kurie politikai tarnauja tautai, o kurie – nuožmiems korumpuotiems klanams.