Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Tai buvo neseniai...“

Visuomenės gyvenimo atspindžiai plakatuose: 1918–1930

Aušra Vasiliauskienė

Petras Tarabilda. Remkime savą pramonę! Sava pramonė – didžiausias krašto gerovės šaltinis. 1930. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Kazys Šimonis. Lietuviškų plakatų paroda. 1928. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Petras Rimša. Ūkininkai, laikykitės iš vieno! Balsuokite už Lietuvos ūkininkų partiją. 1926

Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas plakatu yra itin išaugęs. Tai lemia ne tik platūs nauji tyrinėjimų barai taikomosios grafikos srityje, bet ir sociologinių metodologijų dominavimas dailėtyroje. Šio požiūrio esmę sudaro tai, jog kūrinys savyje integruoja platų socialinių reiškinių lauką, esantį už meno kūrinio ribų. Plakatai yra tiesiogiai susiję su visuomenės gyvenimo aktualijomis, todėl jie yra ne tik meno kūriniai, bet ir gyvenamojo laikotarpio visuomenės politinio, kultūrinio bei materialinio gyvenimo liudytojai.

Plakatai priklauso marginalinės dailės sričiai, yra skirti ne muziejinėms erdvėms, bet gatvės praeiviams. Jais siekiama atkreipti  dėmesį į skelbiamą informaciją, todėl ilgai nebuvo vertinami, kaip turintys išliekamąją vertę. Ankstyvieji darbai kurti ant trapaus, prastos kokybės popieriaus, todėl nors ir gausiai tiražuoti, dažniausiai neišlikdavo. Anot garsaus lietuvių plakato tyrinėtojo Juozo Galkaus, plakatas dažnai lyginamas su vienadieniu drugeliu.

Parodoje eksponuojami Pirmosios Lietuvos Respublikos 84 plakatai, sukurti 1918-1930 metais. Tai pirmas etapas. Antrą parodą numatyta surengti po metų, joje ketinama visuomenei parodyti 1931-1940 metų šios srities kūrinius.

Plakatus kūrė įvairūs to meto dailininkai – Petras Rimša, Vytautas Bičiūnas, Vilius Jomantas, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Jonas Juozas Burba, Vytautas Bagdonavičius ir kiti. Parodoje prioritetas teikiamas istoriniams bei sociologiniams aspektams. Kūriniai sugrupuoti pagal tematiką, išskirtos trys pagrindinės visuomeninio gyvenimo sritys – politika, ekonomika, kultūra. Ankstyviausi plakatai liudija apie Nepriklausomybės kovas, vėlyviausi primena nepaprastai iškilmingą Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių pažymėjimą 1930 metais, kuomet per visą Lietuvą keliavo pagal Petro Rimšos medalį atliktas kunigaikščio atvaizdas.

Pagrindinė plakato funkcija yra agitacija, propaganda, informacija ir reklama. Plakato galimybes labai gerai suprato politikai. Pirmajame Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje jis buvo plačiai naudojamas rinkiminei propagandai ir agitacijai. Rinkimų istoriją gana nuosekliai liudija išlikę plakatai. Pagrindinius ekonominio gyvenimo aspektus iliustruoja bankų, tuo metu labai populiarių Žemės ūkio ir pramonės parodų, įvairių prekių (alaus, saldainių, trąšų, muilo ir t. t.) reklama. Kultūrinio gyvenimo sritį plačiausiai reprezentuoja meno parodų plakatai, pagal kuriuos galima išsamiai rekonstruoti parodų istoriją. Parodų plakatus papildo teatro afišos – teatras buvo svarbi ir mėgstama prieškario visuomenės gyvenimo sritis.

Ekspozicijoje pateikiamas ir papildomas istorinis kontekstas, t. y. vaizdinė bei rašytinė istorinė medžiaga, susijusi su konkrečiu ar artimu plakate reprezentuojamu, reklamuojamu įvykiu. Didžioji dalis plakatų aprašų yra paimti iš to meto spaudos, kurioje buvo skelbiami bei vertinami politikos, ekonomikos ir kultūros įvykiai. Šios nedidelės, tačiau informatyvios ištraukos leidžia pajusti autentišką to meto mąstymą bei požiūrį į daugelį visuomeninio gyvenimo reiškinių. Nuotraukų, atspindinčių konkretų įvykį, nėra daug, jas papildo įvairi medžiaga iš prieškario spaudos – diagramos, karikatūros, publikacijų ištraukos ir kita.

Taigi parodos lankytojams suteikiama galimybė iš to meto plakatų, nuotraukų ir spaudos fragmentų konstruoti laikotarpio realybę, kuri nepretenduoja tapti išsamia chronologija, tačiau leidžia praskleisti kai kurias tuometinio gyvenimo uždangas, ieškoti ir galbūt rasti analogų su šiandieninėmis aktualijomis. Juk viskas buvo taip neseniai...

Parodoje eksponuojami plakatai ir nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus rinkinių.

© 2010 „XXI amžius“