Minėjimas Panemunėje
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vasario 15 dieną Kaune, Panemunėje, vyko Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Kauno skyriaus ir Panemunės gyventojų bendruomenes Nemuno krantai organizuotas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Kartu buvo minimos ir JDJ Kauno skyriaus įkūrimo metines. Šis skyrius per savo veiklos metus jau pasižymėjo kaip stipri pilietinė jėga.
Renginio pradžioje kalbėjusi JDJ Kauno skyriaus
ir bendruomenės Nemuno krantai vadovė Rūta Zabielienė pabrėžė,
kad Vasario 16-oji yra Lietuvos likimui neabejingiems piliečiams
brangi šventė. JDJ Kauno skyrius įsikūrė prieš metus 2009 metų
vasario 14-ają dieną. Nuo pat įsikūrimo šio skyriaus nariai įsitraukė
į aktyvią veiklą, dalyvavo pilietinėse akcijose prieš Leo LT energetinės
korporacijos veiklą, reikalavo šios energetinės monopolijos išardymo,
rinko Lietuvos piliečių parašus. Judėjimo aktyvistai dalyvavo ir
pareigūnų profsąjungų organizuotuose piketuose, organizavo ir antioligarchinius
mitingus, o nuo spalio mėnesio rengė įvairias akcijas prieš prokuratūros
sistemoje klestėjusį aplaidumą ir bylų vilkinimą. Lietuvos moterų
lygos vadovė profesorė Ona Voverienė teigė, kad Vasario 16-osios
šventė simbolizuoja tautos laisvę, jos ryžtą sukurti nepriklausomą
valstybę. O. Voverienė pabrėžė Tėvynės meilės svarbą, pilietiškumo
ugdymo reikšmę. Profesorė, remdamasi XXI amžiuje spausdinta Juliaus
Pastarnoko biografine apybraiža Mano tėvynė yra prie jo širdies...
(2004, Nr. 42, 45, 47), teigė, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos
nepriklausomybės akto iniciatorių Jonas Basanavičius buvo tikras
patriotas. Jo meilė tėvynei buvo besąlyginė. J. Basanavičius buvo
atsidavęs mokslininkas ir ryžtingas kovotojas už Lietuvos laisvę,
tad neatsitiktinai jis pirmasis padėjo parašą po Vasario 16-osios
aktu.
Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio lyderis Rytas Kupčinskas pareiškė, kad šiuo metu, kai Lietuva yra atsidūrusi sunkioje padėtyje, visoms patriotinėms jėgoms reikia vienytis, siekti bendrų tikslų Lietuvos išsivadavimo iš moralinio nuosmukio ir korupcijos liūno. R. Kupčinsko nuomone, Lietuvos Sąjūdis ir Jungtinis demokratinis judėjimas žengia greta, šias organizacijas sieja bendri tikslai. JDJ Kauno skyriaus narys Viktoras Morozovas pabrėžė, kad Kaune jau nemažai pasiekta ginant piliečių teises nuo energetikų diktato. Nors energetikai planavo pradėti rinkti 9,5 lito neteisėtus mokesčius, pavyko pasiekti, kad šie mokesčiai būtų kol kas atidėti. JDJ Kauno skyriaus nariai domisi ir kitais su energetika susijusiais klausimais, yra pasiryžę ginti piliečių teises. Tėviškės pažinimo draugijos Kauno skyriaus pirmininkė Irena Eigėlienė prisiminė 2008 metus, kai jai kartu su dar keliais visuomenės veikėjais teko organizuoti parašų rinkimo prieš Leo LT sandorį akciją.
Kaune buvo surinkta 25 tūkstančiai piliečių parašų. Prieš bankų savivalę kovojantis JDJ Kauno skyriaus narys Algirdas Kavaliauskas teigė, kad bankai neteisėtai renka 23 litų mokesčius nuo kiekvieno bankinio pervedimo. A. Kavaliauskas dalyvavo daugelyje teismų, kol įrodė, kad tokie mokesčiai neteisėti. JDJ Kauno skyriaus ir Pilies draugijos narys R. Žiliukas papasakojo apie nelengvą kovą prieš Kauno pilį norinčius darkyti modernistus ir teigė, kad jau galbūt pavyks pasiekti, kad ši pilis bus atkurta kaip autentiškas, istorinį paveldą atitinkantis objektas.
Šventiniame minėjime dalyvavo Jungtinio demokratinio judėjimo Alytaus, Panevėžio, Prienų, Birštono skyrių atstovai. Renginyje dalyvavo ir Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys, pasakęs sveikinimo kalbą ir aktyviai bendravęs su šio renginio dalyviais. JDJ Panevėžio skyriaus pirmininkė Rita Jusienė ir jos pavaduotojas Kęstutis Ignatavičius pristatė peticiją, kuria reikalaujama neleisti pavardžių pasuose rašyti svetimomis kalbomis. Jie tiesiog renginio metu surinko per 50 piliečių parašų ir įteikė Seimo nariui Rytui Kupčinskui. Į renginį atvyko ir grupė Lietuvos moterų lygos narių bei įvairių kitų organizacijų atstovai.
Šiame renginyje dalyvavo apie šimtas dalyvių. Renginio dalyviai aptarė įvairias aktualias temas, tarp jų ir pagrindines šalies problemas korupciją, didelę oligarchijos įtaką, Lietuvoje vis didėjantį skurdą. Buvo džiaugiamasi, kad paskutiniu metu kova su korupcija jau pajudėjo iš mirties taško, kad Lietuvoje formuojasi pilietinės visuomenės židiniai. Šventiniame minėjime skambėjo tautinės ir patriotinės dainos.
© 2010 XXI amžius
|