2010 m. vasario 19 d.
Nr. 14
(1799)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MUS REMIA

 

Šiame numeryje:

Teisingumo įžvalgos

Minėjimas
Panemunėje

„Tautiškos
giesmės“ istorija

Tą garbę
gavome užgimę...

Žiemos ir gyvenimo
olimpiados 

Pasaulinės ligonių dienos minėjimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
prie Lurdo Dievo Motinos statulos

Sveikatos apsaugos sielovados jubiliejus

Pasaulinė ligonių diena šiemet Romoje buvo celebruota neįprastai iškilmingai, nes kartu paminėta ir Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos įsteigimo 25-erių metų sukaktis. Buvo akcentuotos šio sprendimo ištakos: medicinos sielovadą Katalikų Bažnyčioje kuruojanti Šventojo Sosto dikasterija buvo įkurta praėjus lygiai vieneriems metams po 1984-ųjų vasario 11 dieną Dievo tarno Jono Pauliaus II paskelbto apaštalinio laiško „Salvifici Doloris“, skirto žmogaus kančios krikščioniškosios prasmės aptarimui. Jubiliejaus iškilmingumą dar labiau sustiprino šiam minėjimui į Romą iš Lurdo Dievo Motinos šventovės atgabentos regėtojos šv. Bernadetos relikvijos ir ta proga surengtos ligonių ir slaugytojų procesijos.


Gyvenimo patirtys

Apaštalinis protonotaras
Bronius Antanaitis
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Šiandien, vasario 19-ąją, Smilgių parapijos klebonas apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis švenčia gyvenimo 85-metį. 1948 m. spalio 31-ąją įšventintas kunigu jis darbavosi įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Tokių parapijų ir pareigybių jis suskaičiavo bene trylika. Kiekviena skirtinga ir savaip miela, tik dirbta nevienodą laiką – vienur vienus kitus metus, kitur – kone dvidešimt. Ten, kur dirbta ilgiau, ir gilesnis pėdsakas paliktas. Šiandien su Smilgių klebonu kalbamės apie jo gyvenimo patirtį.


Ten, kur pešasi Lenkija ir Lietuva, laimi Kremlius

Seimo narys Gintaras Songaila
Vytauto VISOCKO nuotrauka

Poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, kad lietuvių kalba šiandien tapo politikų įkaite – ji begėdiškai prievartaujama, niekinama, o svetimvardžiai išlaisvinami. Lietuvių kalbą ujantiems nesąžiningiems politikams patarnauja ir žymūs kalbininkai, ir turtingi verslininkai, sakykim, viešojoje erdvėje kabinantys ne lietuvišką, o anglišką užrašą. Net Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus, kurie lietuvių kalbą stumia į podukros vietą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai pagal įstatymo raidę privalu ginti lietuvių kalbos interesus, – labiau gina svetimas kalbas nei savąją. Seimo narys Gintaras Songaila – vienas iš nedaugelio politikų, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos gynimo reikalais.


Diakonų ir kunigų šventimai Kauno ir Vilniaus Arkikatedrose

Kun. Tomas Trečiokas po šventimų
artimųjų apsuptyje

Sausio 10-ąją, švenčiant Kristaus Krikšto sekmadienį, Kauno Arkikatedroje Bazilikoje per Sumos šv. Mišias vyko diakonystės ir kunigystės šventimai. Gausiai dalyvavusių Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų dvasininkų, seminarijos vadovybės, tikinčiųjų bendruomenės, šventinamųjų artimųjų akivaizdoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius diakono šventimus suteikė Nerijui Šmerauskui, o kunigų – diakonams Petrui Mackevičiui ir Tomui Trečiokui. Iškilmių pradžioje arkivyskupas pakvietė nuoširdžia malda palydėti pasiryžusius altoriaus tarnystei, prašyti Viešpaties, kad savo pasiryžimą jie garbingai tesėtų visą gyvenimą. Liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas. Asistą rengė Kauno kunigų seminarijos klierikai.


„Dievas mus pašaukė būti drauge…“

Benjaminas ŽULYS

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės
renginyje Kauno arkivyskupijos
konferencijų salėje

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už proto negalią turinčius žmones – vaikus, jaunimą ir vyresnio amžiaus – aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Mišiose dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, į vyskupus nominuotas mons. Arūnas Poniškaitis, kiti kunigai, žmonės su negalia, jų globėjai, giminės. Sakydamas pamokslą kardinolas plačiau apsistojo ties „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomene, kuri globoja sutrikusio intelekto vaikus, jaunuoliais ir kitus. Jie taip pat yra Bažnyčios, visuomenės dalis, reikalingi visuomenei, kaip ir kiekvienas mūsų. Dievas į juos žvelgia kaip į mažutėlius, priima su meile. Tiesa, praktiškesnioji visuomenės dalis į šiuos žmones kai kada žvelgia svarstydama, kokią naudą jie duoda valstybei, visuomenei. Taip neturėtų būti. Kaip tik mes turėtume pabūti šalia jų, kad jie nesijaustų vieniši ir niekam nereikalingi, padėti jų tėvams, kitiems artimiesiems nešti nelengvą naštą, paguosti ir patarti. Visi turėtų jausti, kad greta esame mes, geros valios tikintieji. Neįgaliųjų atstovai prie altoriaus atnešė žvakių, duonos ir pintinę saldainių – šviesos, gerumo bei vaišingumo simbolius.


Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Nuolatinė adoracija

Brolis Jonas Emanuelis
kalbėjo apie tai, kaip reikia
melstis adoracijos metu

Šiauliai. Sausio 9–10 dienomis Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje svečiavosi brolis Jonas Emanuelis iš Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyno. Brolis atvyko pasidalyti žiniomis bei patirtimi apie Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, adoracijos organizavimą, nuolatinės adoracijos reikšmę asmeniui, parapijai, Bažnyčiai.

Susitikimas vyko naujojoje Šiaulių bažnyčioje, konsekruotoje praeitų metų gruodžio pradžioje. Tą įsimintiną dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pakonsekruotą Ostiją įdėjo į monstranciją, kurią visų Lietuvos vyskupų bei apaštalinio nuncijaus Luidžio Bonacio akivaizdoje nunešė į adoracijos koplyčią. Konsekracijos dieną prasidėjusi Švenčiausiojo Sakramento adoracija yra nuolatinė, t. y. niekada nesibaigia. Svečias iš Vilniaus pasidalyti patirtimi bei pravesti adoraciją atvyko kaip tik pasibaigus pirmajam Švč. Sakramento adoracijos naujojoje koplyčioje mėnesiui. Pirmasis susitikimas su Šv. Jono kongregacijos broliu Jonu Emanueliu sausio 9 dieną buvo planuotas koplyčioje, tačiau dėl žmonių gausos vyko bažnyčioje.


Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Prisiminė kunigą, publicistą, salezietį

Prie kun. Prano Gavėno kapo
(iš kairės): Kristina Bondareva,
dekanas g. kanauninkas Arūnas
Užupis, kunigai saleziečiai
Petras Dumbliauskas ir Dovydas
Perego, br. Emanuelis,
dr. Aldona Vasiliauskienė,
Alfonsas Vitkauskas

Alytus. Minint kunigo Prano Gavėno SDB 10-ąsias mirties metines vasario 6 dieną pagerbti šį iškilų kunigą salezietį susirinko jo giminės, artimieji, bendraminčiai, tikintieji. Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios šventoriuje prie kun. P. Gavėno kapo Alytaus dekanas, Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas, g. kanauninkas Arūnas Užupis vadovavo maldai, buvo padėta gėlių, o vidudienį Šv. Angelų Sargų bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Koncelebracijoje dalyvavo devyni kunigai. Turiningą pamokslą pasakė kunigas salezietis Petras Dumbliauskas, papasakojęs apie kunigo tarnavimą Dievui ir žmonėms, jo pastangas padėti vargšams, užjausti ligonius, nuskriaustuosius. Kun. P. Gavėnas mokėjo rasti kelią į paprasto žmogaus širdį, užtekdavo jam pažvelgti į žmogaus akis, pabendrauti ir rasdavo būdą, kaip žmogui grąžinti pasitikėjimą savimi, ateitimi, Dievo meile. Salezietis turėjo didelį autoritetą – jį ir po dešimties metų alytiškiai gerai atsimena.


Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Paminėjo buvusį kleboną

Malda prie kun. Jono Paliūko MIC kapo

TVERAI. Vasario 9-ąją čia paminėtos garbaus kunigo Jono Paliūko MIC 20-osios mirties metinės. Šv. Mišių aukai Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje vadovavo Gargždų dekanas klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, meldėsi kunigai Stanislovas Anužis, Antanas Pryšmantas, Mindaugas Šlaustas, Kęstutis Vainorius, Gediminas Jazbutis, Darius Povilaitis ir Saulius Stumbra.


Vasario 16-osios minėjimai

Europarlamentaras, buvęs
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis
kalba iš Signatarų namų balkono

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sostinės S. Daukanto aikštėje kreipdamasi į Lietuvos žmones ir svečius sakė, kad Nepriklausomybės aktas sutelkė tautą išbandymams: jo įkvėpti į kovą telkėsi Lietuvos partizanai, rėmėsi rezistencinis judėjimas sovietmečiu, jis padėjo tremtiniams nepalūžti, išsaugoti viltį. Šis dokumentas inspiravo ir 1990-ųjų kovo 11-osios aktą – šiuolaikinės Lietuvos pamatą. Šalies vadovė teigė, kad Vasario 16-osios akte nebuvo žadėta nei materialinė gerovė, nei išskirtinės privilegijos – tik laisvė.


Monografija apie tautą amžių kelyje

Knygos viršelis

Marius Kundrotas, Tauta amžių kelyje. Tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, 636 p.

Pernai pasirodžiusi Mariaus Kundroto monografija yra vertinga daugeliu atžvilgių. Joje atskleista ir tautinės minties Lietuvoje raida bei aspektai, ir kosmopolitizmo bei globalizmo pavojus tautinei minčiai bei pačiam tautiškumui, nagrinėjamos pasaulinės tautinių idėjų problemos, iškilusios istorijos bėgyje.


Interesų kryžkelės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pareigas eina daugiau kaip pusę metų. Jos veikla bei pasisakymai sulaukia įvairių vertinimų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tai, kad prezidentė praėjusių metų vasaros pabaigoje atleido susikompromitavusius VSD vadovo pavaduotojus D. Dabašinską ir D. Jurgelevičių, ir tai, kad ji pasisakė už 2009 metų gruodį pasitraukusio VSD vadovo P. Malakausko bei 2010 metų vasario 5 dieną pasitraukusio generalinio prokuroro A. Valantino atstatydinimą, yra teigiami prezidentės žingsniai. Bet vis dar laužomos ietys dėl buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko likimo. V. Ušackas – patyręs diplomatas, jo pagrindinė klaida – nuolaidžiavimas kai kuriems „valstybininkų“ klano nariams. Bet tai, kad „valstybininkų“ klanas pagaliau praranda savo pozicijas, yra sveikintinas reiškinys.


Įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su Lietuvos nacionalinės
kultūros ir meno premijos laureatais
Džojos BARYSAITĖS
(president.lt) nuotrauka

Vasario 16-ąją Prezidentūroje šešiems menininkams įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, simboliška, kad kasmet Vasario 16-ąją pagerbiami kultūrai ir menui nusipelnė žmonės. Ji priminė, kad mūsų šalyje kultūra būdavo puoselėjama net nutrūkus valstybingumo gijai. „Galima užgniaužti politines laisves ir brutaliai neigti tautos teisę į valstybingumą. Tačiau net ir  juodžiausioje tamsoje nuolat ruseno tai, kas mums svarbiausia. Kildavo idėjos, telkiančios žmones žygiams į laisvę“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.


Sportas Bažnyčios tarnystės akiratyje

Sveikinimai ir linkėjimai Vankuverio olimpiados dalyviams ir organizatoriams

Mindaugas BUIKA

Austrijos rogučių sporto
arstovė Nina Raitmajer
džiaugiasi olimpiniu apdovanojimu

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės, kaip ir kiti didieji sporto renginiai, susilaukia ir Bažnyčios dėmesio. Daugelį nacionalinių komandų į Kanadą atlydėjo kapelionai (dažnai atvykę savo lėšomis) – jie  teikia sielovadinę paramą, dalijasi su sportininkais pergalių džiaugsmu ir pralaimėjimų liūdesiu. Lenkijos delegacijos vyriausiu kapelionu darbuojasi vyskupas Marianas Florčikas, kuris šalies episkopate yra atsakingas už sportininkų dvasinę globą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija