| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Prisiminė kunigą, publicistą, salezietį
Alytus. Minint kunigo Prano Gavėno SDB 10-ąsias mirties metines vasario 6 dieną pagerbti šį iškilų kunigą salezietį susirinko jo giminės, artimieji, bendraminčiai, tikintieji. Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios šventoriuje prie kun. P. Gavėno kapo Alytaus dekanas, Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas, g. kanauninkas Arūnas Užupis vadovavo maldai, buvo padėta gėlių, o vidudienį Šv. Angelų Sargų bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Koncelebracijoje dalyvavo devyni kunigai. Turiningą pamokslą pasakė kunigas salezietis Petras Dumbliauskas, papasakojęs apie kunigo tarnavimą Dievui ir žmonėms, jo pastangas padėti vargšams, užjausti ligonius, nuskriaustuosius. Kun. P. Gavėnas mokėjo rasti kelią į paprasto žmogaus širdį, užtekdavo jam pažvelgti į žmogaus akis, pabendrauti ir rasdavo būdą, kaip žmogui grąžinti pasitikėjimą savimi, ateitimi, Dievo meile. Salezietis turėjo didelį autoritetą jį ir po dešimties metų alytiškiai gerai atsimena. Po šv. Mišių iškilmingas minėjimas persikėlė į Alytaus miesto teatrą. Teatro fojė buvo eksponuojama nuotraukų ekspozicija, skirta kun. P. Gavėno atminimui, kurią parengė A. Vitkauskas ir N. Prieskienienė. Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos moksleiviai parodė meninę kompoziciją apie kunigą Paskutinis reisas (vadovės N. Jaciunskienė ir A. Jackauskienė). Istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė pranešime Gyvenimas ir darbai Lietuvai užpildė spragas, likusias kun. P. Gavėno biografijoje. Daktarė ypač pabrėžė kunigo vaidmenį populiarinant Lietuvą Brazilijoje. Tam pastarasis iš lietuvių kalbos į portugalų kalbą vertė savo knygas. Grįžęs Lietuvon, kiek leido jėgos, ėmėsi pastoracinio darbo auklėjo jaunąją kartą. Prisiminimais apie kun. P. Gavėną pasidalijo Alytaus vicemerė Rima Rutkauskienė, buvęs Alytaus meras Dobilas Kurtinaitis. Ansamblis Dzūkų pulkucis (vadovė A.Urmanavičienė) atliko lietuviškų dainų. Renginio pabaigoje Dzūkijos regioninės TV atstovai R. Masilionis, D. Baranauskaitė pademonstravo filmą apie kun. P. Gavėną SDB Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių... (Mt 7, 16-20). Filme savo prisiminimais dalijasi vyskupas emeritas J. Žemaitis, dr. A. Vasiliauskienė, buvęs meras D. Kurtinaitis ir vyskupas nominatas Arūnas Poniškaitis. Kino filme yra keletas unikalių kadrų: kunigas su jaunaisiais saleziečiais laužia gabalą duonos arba kaip kiti laužia savo gabalėlį duonelės. Kitas epizodas kun. P. Gavėnas energinga eisena veda koloną tikinčiųjų Alytaus miesto gatvėmis. Tai neišdildomi kadrai, įamžinę kunigo gyvybingumą. Prisiminimai apie jį ilgam išliks visų pažinojusių atmintyje. *** Būsimas kunigas Pranas Gavėnas gimė 1918 m. spalio 11 dieną Zapalimų kaime, Kalvarijos parapijoje (Marijampolės raj.), neturtingų ūkininkų Antano ir Kotrynos Gavėnų šeimoje. 1926 metais su penkiais sūnumis Antanas Gavėnas išvyko į Braziliją laimės ieškoti. Deja, įsitvirtinti Brazilijoje nebuvo lemta, todėl po kelerių metų tėvas ir motina su jaunėliu Pranuku grįžo į gimtąjį kraštą. Lietuvoje penkiolikmetis Pranas gavo saleziečių patriarcho kunigo Antano Skelčio palaiminimą ir pritarimą vykti į Italiją. 1933 m. rudenį Pranas išvyksta mokytis į Turino provinciją (Šiaurės Italija) Peroza Ardžentina saleziečių mokyklą. Čia besimokydamas 1938 metais priima amžinuosius įžadus ir toliau tęsia mokslus Turino universitete, kurį baigęs gavo teologijos licenciato laipsnį. Be to, 1949 m. liepos 3 dieną Pranas gavo kunigystės šventimus. Jaunasis kun. P. Gavėnas buvo, pasak vyskupo J. Žemaičio, tikras nenuorama gerąja prasme, todėl vyresniųjų saleziečių paskatintas baigė Romos tarptautinį žurnalistikos bei publicistikos universitetą Pro Deo ir su spauda susiejo visą savo gyvenimą. 1971 metais, dirbdamas Italijoje, Brazilijos San Paulo arkivyskupo kardinolo A. Rossio pakviestas išvyko į lietuvišką Vila Zelinos parapiją. Čia pasinėrė į sielovados ir lietuvybės puoselėjimo darbą, rašė knygas, leido laikraštį, kuriame nušvietė pavergtos Lietuvos situaciją, skatino lietuvių, Brazilijos visuomenės iniciatyvas siekiant Lietuvos laisvės. Kun. P. Gavėno iniciatyva pasaulyje buvo surinkta per penkis milijonus parašų remiant Lietuvos Nepriklausomybės siekį. 1985 m. kun. P. Gavėnas buvo apdovanotas Brazilijos kultūrinio centro medaliu, 1986 Brazilijos lietuvių bendruomenės Garbės pažymėjimu, 1988 Brazilijos vėliavnešio ordino diplomu. Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis MIC pakvietė kun. P. Gavėną grįžti į Lietuvą. Grįžęs 1992 metais kunigas apsistojo Alytaus šv. Angelų Sargų parapijoje ir netrukus buvo paskirtas Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonu. Alytuje kunigas salezietis stebino lietuvių kalbos taisyklinga tartimi (per dvidešimt metų, praleistų užsienyje, neužmiršo lietuvių kalbos), artimai bendravo su jaunimu, sutelkė aplink save bendraminčius tikinčiuosius ir rėmėjus, leido iliustruotą žurnalą Saleziečių žinios. Kunigo buvo pilna visur plėtė sielovadą jaunimo tarpe, rašė straipsnius, redagavo Saleziečių žinias. Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonas kunigas salezietis P. Gavėnas kartu su miesto meru D. Kurtinaičiu ir vicemere Ona Suncoviene 1995 m. birželio 15 dieną pasirašė iškilmingą Alytaus miesto paaukojimo aktą, kuriuo Švč. Mergelė Marija Krikščionių Pagalba buvo paskelbta ypatingąja Alytaus miesto Globėja ir Saugotoja. Tokia proga per Alytaus miestą keliavo iškilmių procesija su Švč. Mergelės Marijos statula, buvo aukojamos šv. Mišios. Lietuvoje kunigo veikla neliko nepastebėta. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 1994 metais kun. P. Gavėnas tapo Alytaus miesto Kultūros premijos laureatu, o Marijampolės miesto taryba įteikė kunigui Padėkos raštą. Religinė bendruomenė kun. Pr. Gavėną pristatė Alytaus miesto Garbės piliečio vardui gauti, tačiau jis buvo suteiktas tik po kunigo mirties 2002 m. birželio 6 dieną. Kazimieras Dobkevičius Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |