| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Paminėjo buvusį kleboną
TVERAI. Vasario 9-ąją čia paminėtos garbaus kunigo Jono Paliūko MIC 20-osios mirties metinės. Šv. Mišių aukai Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje vadovavo Gargždų dekanas klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, meldėsi kunigai Stanislovas Anužis, Antanas Pryšmantas, Mindaugas Šlaustas, Kęstutis Vainorius, Gediminas Jazbutis, Darius Povilaitis ir Saulius Stumbra. Mišių įžangoje kan. J. Paulauskas priminė, jog Kunigų metais ypač svarbu melstis už mirusiuosius, o dar svarbiau už esamus ir būsimus kunigus. Pamokslą pasakė Klaipėdos universiteto doktorantas kun. S. Stumbra, kunigą vadinęs liudytoju ir kelrodžiu: Mes visi esame liudytojai, norime ar nenorime. Esame geri arba blogi liudytojai. Geras liudytojas sako tiesą, ir tai darydamas jis tampa kelrodžiu, rodančiu teisingą gyvenimo kryptį. Reikia tik įsivaizduoti, kiek naktų kunigas praleido sulinkęs prie rašomosios mašinėlės, redaguodamas Žemaičių Kalvarijos kalnus, Graudžius verksmus, Marijos valandas. Kiek prakaito ir meilės sudėjo į giesmes, kurias gieda ir giedos visa Lietuva. Tai buvo kenčiančios meilės vaisius, tai paminklas, kuris amžinas pas Dievą. Jo amžininkai liudija buvus jį gerą šposininką, linksmintoją. Turbūt ir šiandien tėvas Jonas nusijuoktų, jei bandytume jo vardą rašyti šalia tautos didžiųjų. Tegu šypsosi ir juokiasi, jo vardas gyvas bus tol, kol nors viena ranka vers maldaknygės lapus, nors viena širdis su džiaugsmu giedos: Ženk iš aukso taurės, Viešpatie, pas mus: būki mūsų svečias mylimas, brangus. Po Mišių aukos procesija pasuko prie kun. J. Paliūko kapo. Kunigas gyvas tveriškių atmintyje. Žodį tarė buvęs bičiulis Petras Praeras, kuris dar kartą liudijo begalinę kunigo meilę žmonėms, gamtai, menui, dainai, giesmei. Sugiedoję Viešpaties Angelą susirinkusieji dar neskubėjo namo, dalijosi prisiminimais. Tėvas Vaclovas Aliulis MIC: 1990 m. vasario 7 dieną Žemaitijos žemelė priglaudė ją pamilusio ugningo aukštaičio kunigo Jono Paliūko palaikus. Vasario trečiosios rytą dar stovėjo prie altoriaus, bet vidudienį širdies smūgis, ir vasario 4-ąją užmerkė akis. Paįstrio parapijoje, Varakiškių kaime šeimoje su dviem sesutėm ir trimis broliais augo gabus mokslui ir menui Jonas. Linko į plastinius menus, skulptūrą. Įstojo į Panevėžio gimnaziją. Buvo direktoriaus kun. Julijono Lindės-Dobilo meno kuopos narys, Ateitininkų rajono valdybos pirmininkas. Už drąsią ateitininkišką veiklą du klasės draugai Jonas Paliūkas ir A. Lukoševičius 1932-aisiais pašalinami iš gimnazijos. Linkę į kunigystę ten ir pasuka. Jonas stoja į Marijonų vienuoliją. Brandos atestatą gauna Kauno kunigų seminarijoje ir 1937 m. rudenį pradeda studijuoti dvimečiuose marijonų aukštuosiuose filosofijos kursuose. Po jų 1939 metais stoja į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, jį baigia 1943 metais teologijos licenciato laipsniu. Įšventintas kunigu 1942 m. gegužės 24 dieną. Visą kunigiškąją tarnystę praleido mažose Telšių vyskupijos parapijose, arčiau žmonių, arčiau gamtos, arčiau senelių ir vaikų, kuriuos labai mylėjo.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |