| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Apie krikščionių atsakomybę Mindaugas BUIKA
Solidarumas didina teisingumą Kaip jau buvo pranešta, pristatant popiežiaus Benedikto XVI laišką, skirtą Gavėnios liturginiam metui, dalyvavo žymus Vokietijos katalikų politikas, buvęs Europos parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas, kuris dabar vadovauja įtakingam Konrado Adenauerio fondui. Atkreipdamas dėmesį į Šventojo Tėvo dokumento aktualią temą Dievo teisumas pasireiškė tikėjimu į Jėzų Kristų, jis aptarė kai kuriuos istorinius ir šiuolaikinius krikščioniškosios politikos aspektus siekiant įtvirtinti teisingumą visuomenėje. Svarstymų pradžioje jis priminė popiežiaus Benedikto XVI pastabą, kad sekuliariai radikalizuota teisingumo idėjos forma vadinamasis paskirstomas teisingumas tampa grynai materialistine ideologija, kuri nieko negali išspręsti. Toks teisingumas be tikėjimo į Dievą egzistavo sovietinio komunizmo sistemoje, kurios žlugimo patirtis yra labai pamokanti. Taigi politiniuose teisingumo principo svarstymuose yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo idėjos, kuri snaudžia kiekvieno žmogaus sieloje, ir faktinės realybės, kuri visada gali būti įvertinta santykyje su kitais žmonėmis ir su ta sistema, kurioje gyvename, sakė H. Pioteringas. Šios pusiausvyros stygius, pasak jo, labai pastebimas pastarųjų dviejų šimtmečių Europos istorijoje, kada Prancūzų revoliucijos laisvės ir lygybės devizai vienas su kitu buvo nuolat supriešinami. Galbūt taip yra todėl, kad į trečiąjį minėtos revoliucijos vėliavoje išrašytą brolybės devizą visuomeniniu atžvilgiu beveik visai nekreipiama dėmesio. O juk būtent šis principas (politiškai kalbant solidarumas, o teologiškai gailestingoji meilė) yra raktas į teisingą krikščionių atsakomybės pasaulyje supratimą, pažymėjo politikas. Tai ypač svarbu dabartinės visuotinės tarpusavio priklausomybės arba globalizacijos kontekste, kada tiesiog privalu ginti kiekvieno žmogiškojo asmens kilnumą bet kokiose aplinkybėse. Jeigu mes norime išsaugoti laisvę ir padidinti teisingumą, tada turime brolybės arba solidarumo vertybę statyti į mūsų politinio mąstymo centrą, kalbėjo H. Pioteringas. Būtent iš tokios solidarumo dvasios buvo sukurta šiuolaikinė Europos Sąjunga, kurią galima pavadinti unikaliu politiniu stebuklu, žinant į ką buvo panašus Senasis žemynas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tolesnė europinė integracija po šaltojo karo irgi patvirtino krikščioniškojo solidarumo principo veiksmingumą, kada senosios Europos Sąjungos narės padeda naujosioms. Pagaliau jungtinės pastangos siekiant įveikti dabartinę finansinę krizę (nuo Graikijos iki Latvijos) įrodo bendros politikos galimybę Europos Sąjungoje. Rūpintis pasaulio vargingaisiais Kita vertus, Vakarų pasaulio solidarumo su vargingiausiomis planetos tautomis toli gražu nepakanka. Juk, pavyzdžiui, tiesiog neįsivaizduojamos milijardinės sumos buvo skirtos kovai su finansų krize, didžiųjų bankų gelbėjimui, o skurdo ir ypač bado įveikimui pasaulyje artimo meilės principo įgyvendinimas reikalauja žymiai didesnių žingsnių, pripažino buvęs Europos parlamento pirmininkas. Kaip tik minėta reakcija į finansų krizę patvirtina, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali įveikti didžiulius iššūkius. Todėl 2010-ieji, Europoje paskelbti Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, turi visai žemyno tarptautinei bendruomenei priminti moralinę atsakomybę efektyviai paremti visos planetos neturtingiausias, ypač Afrikos, tautas. Šis solidarumo skatinimas su laisvės ir lygybės siekiais turi gilias etines šaknis ir yra įmanomas per Europos Sąjungos dvasinį atsinaujinimą. H. Pioteringo manymu, garsiąją popiežiaus Pauliaus VI formuluotę pažanga yra naujas taikos vardas, kuri paskelbta jo 1967 metų socialinėje enciklikoje Populorum progressio, dabar galima persakyti naujai: solidarumas yra naujas taikos vardas. Kaip tik taip, pasak politiko, galima interpretuoti ir popiežiaus Benedikto XVI laišką 2010 metų Gavėniai. Iškeldamas konkrečias iniciatyvas skurdo ir kitų nelaimių įveikimui pasaulyje, kuriame trečdalio gyventojų (dviejų milijardų žmonių) pajamos yra mažesnės nei 1,5 dolerio dienai, H. Pioteringas priminė, kad kai kurios aviacijos kampanijos nežymiai padidino bilietų kainas. Šis projektas, artimai susijęs su Pasauline sveikatos apsaugos organizacija, įgalino surinkti pusantro milijardo dolerių sumą kovai su AIDS, maliarijos, tuberkuliozės bei kitų ligų paplitimu 93 neturtingose pasaulio šalyse. Politiko įsitikinimu, tokią iniciatyvą galėtų palaikyti visos civilinės aviacijos kampanijos ir keleiviai, primokėdami vieną ar du dolerius už bilietą, kad būtų surinkta pinigų padėti nelaimių ištiktiems pasaulio žmonėms. Jis taip pat pastebėjo, kad teisingumo ir taikos poreikis bei gėrybių paskirstymas brolybės ir solidarumo dvasioje skatina kultūrų ir religijų dialogą. Šventasis Tėvas laiške šiemetinei Gavėniai primena hebrajiškąją sedaqah sampratą, kuri nurodo tikėjimu į Dievą grindžiamą abipusės paramos pareigą. Islamo religijoje natūralus teisingumo poreikis kyla iš šventojo Korano mokymo. Sekuliarizuotoje Europoje, vedant šį tarpkultūrinį dialogą, turi stiprėti atnaujintas supratimas, kad teisingumo vertybės ištakos yra religinės. Šie svarstymai gali paskatinti atsivertimą į Kristų ir jo Evangelijos mokymą, kartu išsilaisvinant iš materialistinės žmogaus pasitenkinimo vien savimi iliuzijos. Lietuvos dvasinis paveldas praturtino Europą Baigiant šią apžvalgą norisi priminti vertybinius svarstymus, kuriuos tuometinis Europos parlamento pirmininkas H. Pioteringas išsakė 2008 metų balandžio 24 dieną Vilniuje kalbėdamas Lietuvos Seimo posėdyje. Tos mintys yra aktualios celebruojant Lietuvos vyskupų paskelbtus Padėkos už laisvę metus, minint šalies nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetį. Europos Sąjunga yra vertybių bendrija, ne vien tik Sąjunga vardan (ekonominio) tikslo. Mus jungia bendra istorija, bendra Europos dvasia, bendras krikščioniškas paveldas. Solidarumas, laisvė ir lygiateisiškumas mūsų kasdienybė, Lietuvos Seime kalbėjo tuometinis Europos parlamento vadovas. Kiekvieno žmogaus orumas, žmogaus teisės, demokratija, teisingumas tai europinės visuomenės pagrindai. Svarbūs principai yra solidarumas ir subsiadiarumas. Laisvos ir visuomeniškos ekonomikos kelrodis yra socialinė rinkos ekonomika. Šiomis teisėmis privalome naudotis ne tik mes patys. Mūsų moralinis ir politinis įsipareigojimas kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje. Be abejonės, ši nuostata pirmiausia liečia mūsų kontinentą, mūsų kaimynystę, todėl H. Pioteringas atkreipė dėmesį į Baltarusijos padėtį. Baltarusijoje gyvuoja paskutinė Europos diktatūra, kalbėjo jis Lietuvos Seimui. Mes palaikome Baltarusijos žmones. Jie taip pat turi teisę į laisvę, demokratiją, turi teisę gyventi laisvoje visuomenėje, kurioje galioja teisė, o ne diktatoriaus savivalė. Taigi čia, Lietuvoje, norėčiau pabrėžti mūsų (Europos Sąjungos) solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Tęsdamas pastabas dėl Europos krikščioniškų vertybių tuometinis Europos Parlamento pirmininkas priminė Lietuvos ankstyvosios ir nesenos istorijos pamokas. Jau XIII amžiuje didysis kunigaikštis Mindaugas, nacionalinės vienybės tėvas, Lietuvą stengėsi suvienyti Europos vertybių pagrindu. Palūšės medinė bažnyčia simbolizuoja Lietuvos krikščioniškųjų vertybių stiprybę ir dvasinio paveldo svarbą, kuriuo Lietuva praturtino Europos Sąjungą. Šios vertybės yra Europos ir Lietuvos identiteto dalis. Kryžių kalnas tai aiškus įrodymas, kad Bažnyčia kovoje su komunizmu suvaidino reikšmingą vaidmenį. Mes, europiečiai, neturime teisės pamiršti Lietuvos kovos už laisvę. O tų vertybių, kurias išsaugojo, puoselėja ir toliau puoselės visuomenė, šios šalies žmonės niekada neturi apleisti. Bendra mūsų istorija išmokė, kad mūsų vertybės yra mūsų politikos pagrindas ir motyvacija. Tokia ilgalaikė iš mūsų vertybių kylanti politika reiškia, kad reikia pakilti virš asmeninių ir finansinių interesų ir siekti bendruomenės gerovės. Šios bendros vertybės mus jungia, o būdami kartu mes stiprūs. Atrodo, kad Lietuvos moto taip skamba. Niekas geriau nei šis tautinis Lietuvos moto neapibrėžia to, kas yra Europos Sąjunga.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |