|
Lietuva brangi
Kalba Vasario 16-osios minėjime iš Signatarų namų balkono
Vytautas Landsbergis
|
Tautiška giesmė
iš Signatarų namų balkono
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka
|
Ir vėl susitinkam šitoj ypatingoj vietoj ypatingą dieną. Sveikinu visus, džiaugiuosi, kad jūsų čia kaskart daugiau ir bus dar daugiau, kai nueisite ir pašauksite: Kelkite! Kelkite! Dainuosim kaip visuomet Lietuva brangi. Tada pagalvokim, kas yra Lietuva ir kuo ji brangi. Išties brangi ir artima širdžiai, brangi savo gražia gamta, kurios nevalia niokoti, brangi savo šventa kalba ir savotišku būdu, nors truputį skiriasi būdas lietuvių pagal tai, ar jie kalnėnai, ar žemaičiai. Brangi Lietuva ir savo likimu, ir dainomis, ir aukomis, kurių tekdavo sudėti, kad vis dar būtų Lietuva vaikų vaikams.
|
|
Neina žiema iš kiemo
Vytautas Visockas
|
Užgavėnės Vilniuje prie Rotušės
|
Ne taip dažnai Lietuvos valstybės atkūrimo diena sutampa su Užgavėnėmis žiemos išvarymu iš kiemo. Aš tokio sutapimo neprisimenu, mano gyvenime taip gal ir nebuvo. Vieni šventė ir Vasario 16-ąją, ir Užgavėnes. Tie, kurie negintų Lietuvos, jeigu ją kas užpultų, visokie kosmopolitai šventė tik Užgavėnes. Buvo, be abejo, ir tokių, kurie visai nešventė, nes jiems visos dienos kaip šventė.
|
|
Šunsnukinės istorijos klausimais
Vilius Bražėnas
Istorija nėra tik pasiskaitymai smalsuoliams apie tai, kas kada kam buvo. Ji daro didelę įtaką asmeniui, tautai, žmonijai. 1920 metais didžturčiai pasaulio monopolistai pasamdė grupę mokslinčių, kad pastarieji surastų geriausią būdą pakeisti visuomenės galvoseną, jos pažiūras į laisvę, vergiją, religiją, patriotizmą. Mokslininkai nutarė, jog tai padaryti lengviausia pakeičiant istoriją ir sukeliant karą. Taip, karu ir istorija. Neatsitiktinai jau pirmosios sovietų okupacijos dienomis raudonieji okupantai griebėsi plėšti lapus iš mokyklų istorijos vadovėlių. Todėl dabar negalima neboti spaudoje pasitaikančių nusiskundimų dėl kai kurių istorikų keisto (švelniai tariant) Lietuvos istorijos pristatymo ir aiškinimo viešumoje, nors ir neplėšant lapų iš istorijos knygų. Mūsų tautos protėviai prieš daugelį tūkstančių metų šiame kalvų ir kalnelių, gojų, miškų ir girių, ežerų ir upių krašte, kurio kopų smėlį skalauja Baltijos jūros bangos, giliai žemėn įsmeigė tautų kelrodžių dvasinio ąžuolo stulpą. Ir tik prieš tūkstantį metų ant to keliastulpio atsirado plokštė su užrašu: LIETUVA.
|
|
|