| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Padrąsinimai Rumunijos ir Moldovos Bažnyčiai Mindaugas BUIKA
Prioritetiniai ganytojų uždaviniai Popiežius Benediktas XVI, susitikęs su Rumunijos vyskupais, tarp kurių buvo ir kaimyninės Moldovos katalikų ganytojas Antonas Koša, palietė Bažnyčiai rūpimus ne tik dvasinius, bet ir visuomeninius klausimus. Susitikimas vyko vasario viduryje, kai Rumunijos episkopato nariai, priklausantys lotynų ir rytų apeigų tradicijoms, buvo Vatikane su kas keleri metai privalomu ad limina vizitu duoti ataskaitą apie pastoracijos padėtį savose diecezijose. Tiek Rumunijoje, tiek ir Moldovoje katalikai sudaro mažumą, kadangi šiose Pietryčių Europos šalyse vyrauja stačiatikiai (Rumunijoje jie sudaro 87 proc. visų tikinčiųjų, o Moldovoje net 98 proc.), todėl ekumeninis bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Kreipdamasis į Bažnyčios hierarchus Šventasis Tėvas pirmiausia padėkojo vyskupams, kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams, kurie per praėjusius komunistinių persekiojimų dešimtmečius liudijo tvirtus ryšius su Kristumi ir jo Bažnyčia, palaikydami gyvą tikėjimą. Taip pat buvo įvertintos ganytojų pastangos atkuriant ir vystant katalikų bendruomenės veiklą jau žlugus totalitariniam režimui. Palaikyti ir perduoti tikėjimo paveldą yra visos Bažnyčios, o ypač vyskupų, uždavinys, priminė popiežius Benediktas XVI. Būtent jie tikinčiuosius turi vesti brandaus ir atsakingo krikščioniškojo tikėjimo keliu. Jaunų ir suaugusių katalikų ugdymo priemonės yra gerai žinomos: Šventojo Rašto pažinimas, Katalikų Bažnyčios katekizmas ir kiti Magisteriumo dokumentai, popiežių enciklikos, teisingai interpretuojamas Vatikano II Susirinkimo mokymas. Šventasis Tėvas pripažino, kad tai nelengva programa, reikalaujanti gerai parengtų pastoracinių planų ir kuo platesnio ekspertų bendradarbiavimo. Taip pat svarbu atsižvelgti į atskirų etninių grupių (Rumunijoje vengrų ir vokiečių tautinės mažumos, Moldovoje rusų ir ukrainiečių) ir krikščioniškų tradicijų savitumą. Priminęs šiemet celebruojamus Kunigų metus, Popiežius ragino vyskupus visada būti autentiškais tėvais savo presbiteriams, kurie yra pirmieji ir brangiausi bendradarbiai Viešpaties vynuogyne. Vyskupų ir kunigų sakramentinio ryšio tvirtumas yra svarbi sąlyga pastoracinės misijos įgyvendinimo sėkmei. Hierarchų dėmesys turi būti nukreiptas į kunigų teologinį ir pastoracinį pasirengimą, į jų dvasines ir materialines sąlygas, sakė Benediktas XVI. Jis taip pat pabrėžė vienuolinių bendruomenių globos reikšmę, kad jos galėtų vykdyti apaštalavimą pagal savo charizmas ir pilnoje bendrystėje su vietine Bažnyčia. Svarbus vyskupų uždavinys yra dvasinių pašaukimų skatinimas, kartu su kandidatų į kunigystę bei vienuolystę žmogiškąja, dvasine ir intelektualine formacija. Siekiant gilaus dvasinio ir tvirto teologinio bei filosofinio parengimo, reikia rūpestingai parinkti seminarijų dėstytojus bei ugdytojus, aiškino Šventasis Tėvas. Sekuliarizmo ir ekumenizmo klausimai Patvirtinęs žinomą faktą, kad kunigiškų ir vienuoliškų pašaukimų gausa priklauso nuo moralinės ir religinės krikščioniškų šeimų sveikatos, Popiežius sakė, kad šiuolaikinėje sekuliarizuotoje ir vertybinę orientaciją praradusioje visuomenėje ši sveikata gerokai sušlubavusi. Pokomunistinėse šalyse tikinčiųjų šeimos, atlaikiusios valstybinio ateizmo išbandymus ir savo ištikimybę Evangelijai paliudijusios kartais didelės aukos kaina, dabar susiduria su abortų, korupcijos, alkoholizmo, narkotikų ir žmogiškajam orumui priešingų gimstamumo reguliavimo metodų (kontracepcijos) pavojais. Siekiant kovoti su šiuo blogiu parapijose reikia organizuoti konsultacijas, plėtoti katalikišką rengimą santuokiniam ir šeimos gyvenimui, vystyti jaunimo sielovadą, pabrėžė Benediktas XVI. Ypač svarbu visuomenėje įtvirtinti krikščioniškas vertybes steigiant švietėjiškus centrus, kurie iš esmės prisidėtų prie jaunųjų kartų formacijos. Bažnyčia nori ir turi svariai prisidėti prie sutaikytos ir solidarios visuomenės kūrimo, kad būtų tinkamai atsiliepta į šiandieninius sekuliarizacijos iššūkius, sakė Šventasis Tėvas. Pramonės ir žemės ūkio sistemos pokyčiai (nuo valstybinio planavimo, pereinant prie rinkos konkurencijos), ekonominė krizė, emigracija visi šie faktoriai nebuvo palankūs tradicinių vertybių išsaugojimui, todėl jas reikia iš naujo skleisti ir stiprinti. Palietęs broliško katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimo sritį, popiežius Benediktas XVI nurodė, kad šis procesas turi vykti teisingumo ir meilės dvasioje. Jis priminė 2009 metų gegužę celebruotas popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Rumuniją 10-ąsas metines. (Tas vizitas turėjo ryškų istorinį bruožą, kadangi tai buvo pirmasis apaštalo šv. Petro įpėdinio apsilankymas stačiatikių daugumos šalyje.) Šventasis Tėvas akcentavo stačiatikių ir katalikų bendro veikimo aktualumą ginant Europos krikščioniškąsias šaknis ir liudijant krikščioniškąsias vertybes tokiose srityse, kaip šeima, bioetika, žmogaus teisės, ekologija ir sąžiningumas visuomenės gyvenime. Taip abi broliškos konfesijos gali pasitarnauti moralios pilietinės visuomenės kūrimui. Susitikimo pradžioje sveikindamas popiežių Benediktą XVI, Rumunijos vyskupų konferencijos pirmininkas sostinės Bukarešto arkivyskupas Joanas Rabu pakvietė jį apsilankyti savo šalyje ir taip sustiprinti rumunus jų dvasiniame ir pilietiniame gyvenime. Tarp dar neišspręstų pokomunistinio laikotarpio problemų ganytojas nurodė iš rytų apeigų katalikų atimtų šventovių grąžinimą. Panašiai kaip ir Ukrainos atveju, 1948 metais Rumunijoje valdžią užgrobę komunistai vietos rytų apeigų katalikus prievarta prijungė prie stačiatikių patriarchato ir pastariesiems perdavė jų maldos namus. Po komunizmo žlugimo Katalikų Bažnyčia atgavo laisvę, tačiau šventovių grąžinimo klausimai, reikalaujantys ir stačiatikių geranoriško supratimo, dar nėra išspręsti.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |