Kokia demokratija per 20 metų sukurta Lietuvoje
Dr. Egidijus Mažintas
Sovietmečiu kiekvienoje Lietuvos apskrityje sovietiškai tvarkomų kolchozų netrūko, o laukuose, fermose ir šiltnamiuose dirbantys darbštūs kaimo lietuviai neatsistebėdavę atvykėliais bolševikais. Tokius pažinti buvo nesunku: girtuoklį išduoda nosis, vagį pirštai, o demagogą tuščiais šūkiais prisodrinta propagandinė kalba. Paklusnių Maskvai tautiečių politrukų-pirmininkų žemažiūriškumu negalėdavo atsistebėti visi: pasipūtę kaip kalakutai, plūsdavosi kaip varlės prieš jautį, žmogiškumo sprindis, o panaberijos sieksnis. Tik atvyksta naujas kolchozo pirmininkas ir iš naujutėlaitės Volgos nurodymus vergams laukuose dėsto: darbo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs, o jūs, kolūkiečiai, būkite kaip bitelės, kurių sunkus darbelis, bet saldus vaiselis ir liepdavo lygiuotis į naujuosius raudonuosius šventuosius VKP(b) apaštalus: Chruščiovą, Molotovą, Kaganovičių, Brežnevą, Suslovą, Kosyginą, Podgorną, A. Sniečkų, J. Maniušį, M. Šumauską ir kt. Visų partinių šventųjų biografijos niekuo nesiskyrė nuo šv. Valentino, šv. Kristoforo, šv. Augustino ir kt.
|