|
Popiežius kviečia humanizuoti verslo santykius
Mindaugas BUIKA
Paskata peržiūrėti vystymosi modelius
Analizuojant popiežiaus Benedikto XVI socialinį mokymą, verta susipažinti su jo kalba, pasakyta per audienciją Italijos verslo vadovams. Susitikimas įvyko kovo 18 dieną, šv. Juozapo, paskelbto darbo žmonių dangiškuoju globėju, liturginės šventės išvakarėse. Šventasis Tėvas pažymėjo dabartinį globalizacijos kontekstą, finansinės krizės poveikį, taip pat perdėtą verslo, kaip jis pasakė, finansializaciją (visa ko suvedimą į piniginius reikalus). Be abejonės, krizė tapo tikru išbandymu ekonomikai, ypač gamybos sistemoms, bet kartu tai ir proga peržiūrėti vystymosi modelius ir atnaujinti finansų pasaulio organizacinius principus.
Popiežius priminė savo naujojoje socialinėje enciklikoje išreikštas pastabas, kad iki šiol taikytuose plėtros modeliuose vyravo materialiniai ir techniniai aspektai, į antrą planą nustumdami etinius ir dvasinius elementus. Kritikuodamas tokį vienpusiškumą Benediktas XVI ragino asmenį vėl statyti į ekonomikos ir finansų centrą. Greta minėtos disproporcijos, enciklikoje taip pat atkreiptas dėmesys į pernelyg didelį politikos subordinavimą finansų mechanizmams, kviečiant reformuoti tarptautinę ir politinę sferas, stiprinant kontrolę ir reguliavimą, kad globalinės ekonomikos ir finansų struktūros veiksmingiau tarnautų visos žmonių šeimos bendrojo gėrio reikmėms.
Nors aprūpinimas padoriu darbu lieka prioritetu, tačiau dabartinėmis išaugusio nedarbo sąlygomis, ypač jaunimo (kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Ispanijoje, darbo neranda iki 40 proc. jaunų žmonių M. B.), iškilo naujosios vergystės formos, nuskurdo daug dirbančiųjų, perspėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė Bažnyčios socialinio mokymo nuostatą, kad darbas yra gėris žmogui, šeimai ir visuomenei ir kad jis yra laisvės ir atsakomybės versmė. Todėl aprūpinimas darbu turi likti svarbiausiu visų visuomeninių struktūrų ir kiekvieno verslininko uždaviniu.
Apibrėžęs verslą, kaip asmenų bendruomenę, kuriančią gėrybes ir patarnavimus, kurios vieninteliu tikslu neturi būti pelnas (nors ir jis yra svarbus normaliems ekonominiams santykiams), popiežius Benediktas XVI pripažino šios veiklos sunkumus dabartinėmis sąlygomis. Iš tikrųjų verslo palaikymui ar naujo pradėjimui reikia atsidavimo, rizikos, netgi pasiaukojimo, nes kreditą gauti yra labai sunku, o konkurencija globalizuotoje ekonomikoje labai stipri. Taip pat nereikia užmiršti, kad daugelyje šalių dirbančiųjų socialinė apsauga yra minimali arba jos visai nėra, apgailestaudamas pastebėjo Šventasis Tėvas. Žinant, kad išaugusi darbo kaina daro produkciją ir paslaugas mažiau konkurencingas, reikia nemažos aukos, kad priklausomi darbininkai nebūtų atleisti ir jie galėtų tobulėti profesinėje veikloje, kalbėjo Popiežius.
Civilizuotoje rinkoje veikia tarnavimo dvasia
Tokiomis aplinkybėmis svarbu įveikti individualistinį ir materialistinį mentalitetą, kai investicijos nukreipiamos ne į realią ekonomiką su darbo vietų kūrimu, bet į finansų rinkas, siekiant kuo greičiau gauti pelną. Pastaroji krizė patvirtino tokių spekuliacijų pragaištingumą ir, atvirkščiai, teisumą tų verslo veikėjų, kurie išlaikė tvirtas moralines nuostatas ir buvo dėmesingi vietinės aplinkos ekonominiams poreikiams. Verslo sėkmę sunkiomis, netgi dramatiškomis sąlygomis garantuoja ne dirbančiųjų apgaudinėjimas ir išnaudojimas, bet abipusis bendradarbiavimas ir pasitikėjimas, pažymėjo Benediktas XVI. Verslas gali būti gyvybingas ir stiprinti socialinę gerovę, jeigu jo vadovai ir vadybininkai remiasi teisinga ateities vizija. O tai reiškia pirmenybės teikimą ilgalaikėms investicijoms, vietoj spekuliacinio pelno siekimo (vadinamasis kazino kapitalizmas), skatinimą inovacijų, užuot galvojus tik apie asmeninio turto kaupimą.
Verslininkas, kuris yra dėmesingas bendrajam gėriui, stengiasi savo veiklą matyti įvairiapusės visumos, o ne tik asmeninių interesų perspektyvoje. Broliškumo ir atsidavimo moraliniai principai lemia ir ekonominius bei finansinius pasirinkimus, civilizuotesnės rinkos kūrimą, kurioje gyventų tarnavimo dvasia, kalbėjo verslininkams Šventasis Tėvas. Jis patvirtino, kad tokia verslo logika reikalauja atitinkamos motyvacijos, tam tikros žmogaus ir gyvenimo vizijos. Todėl reikia vadovautis krikščioniškojo humanizmo principais, teigiančiais, kad individai ir bendruomenės sudaro vieną šeimą Dievo, kuris mus sukūrė pagal savo atvaizdą ir panašumą ir mus atpirko Kristuje.
Toks humanizmas skatina artimo meilę ir įgalina vadovautis tiesa, jis atviras Dievui ir Žmogui, atviras gyvybei ir solidarumui. Pažanga kiekviename žmogiškosios būties sektoriuje, taip pat ir ekonominiuose santykiuose, išryškina dvasinę gyvenimo plotmę, pasitikėjimą Dievu ir meilės, brolybės, dosnumo, teisingumo, taikos vertybėmis, priminė popiežius Benediktas XVI enciklikos Caritas in Veritate mokymą. Jis kvietė verslininkus revizuoti savo ekonominį požiūrį ir daugiau vadovautis Bažnyčios socialine doktrina, ieškant darnos tarp keliamų tikslų ir naudojamų priemonių.
© 2010 XXI amžius
|