Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Retro

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nauja Katynės tragedija

Lechas Kačynskis į paskutinę kelionę vyko kartu su žmona Marija

Tai, kas šeštadienio rytą įvyko ties Smolensku, Rusijoje, galima pasakyti dviem žodžiais: antroji Katynė. Bent taip galvoja dauguma Lenkijos piliečių ir jiems pritaria lenkų tautą jos skausme užjaučiantys viso pasaulio žmonės. Paminėti 70-ąsias Katynės tragedijos metines, kai nacistinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos (Sovietų Sąjungos) užpultos Lenkijos karininkai buvo sunaikinti keliuose sovietiniuose lageriuose netoli Katynės, vykusi prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) sudaryta Lenkijos vadovybės delegacija pateko į sunkiai paaiškinamą ir protu nesuvokiamą lėktuvo katastrofą, kuri kelia daugybę klausimų. Žuvo politinis ir karinis atgimusios Lenkijos elitas, didelė dalis Katalikų Bažnyčios ir kitų krikščioniškų Bažnyčių vadovybės. Liūdna ir skaudu matyti tėvų netekusią Lecho ir Marijos Kačynskių dukterį Martą, bet dar skaudžiau matyti ir jausti giliame gedule atsidūrusią geografiškai, politiškai ir tikybiškai mums artimą lenkų tautą.

Revoliucija Kirgizijoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Laikinosios vyriausybes vadovė Roza Otunbajeva

Balandžio 6 dieną Kirgizijoje prasidėję neramumai peraugo į ginkluotus susirėmimus tarp milicijos ir kariuomenės bei protestuojančių piliečių, reikalavusių prezidento Kurmunbeko Bakijevo atsistatydinimo. Prasidėjus susirėmimams, balandžio 6 dieną teisėsaugos pareigūnai nušovė 15 žmonių. Kilus žmonių pasipiktinimui, gatvių mūšiai prasidėjo visuose šalies miestuose. Teigiama, kad žuvo apie 100 žmonių, per 1000 žmonių sužeista. Kol kas oficialiai pranešama apie 83 žuvusius asmenis, tačiau keliolika žmonių dingo be žinios, tarp jų ir penki teisėsaugos pareigūnai. Manoma, kad daugelis jų yra žuvę.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Privilegija deimantinės tautos vaikams

Vytautas Visockas

Vilius Bražėnas (antras iš dešinės) su gimnazijos di rektore Violeta Liutkiene ir Šviesiosios gimnazistėmis. Dešinėje – Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis

„Aš, Kristupas Radvila, Biržų ir Dubingių kunigaikštis, tikras Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės etmonas, iškilmingai miesto rotušėje savo šiuo laisvu užrašu pripažįstu štai ką: miesto svečiui Viliui Bražėnui suteikiu privilegiją „Nepriklausomai atvykti ir laisvai išvykti iš miesto“. Šią privilegiją patvirtinu simboliniu kunigaikščių Radvilų herbiniu antspaudu...“

Nenuėjęs užmarštin

Benjaminas ŽULYS

Memorialinė lenta Lietuvos žemės ūkio rūmuose

„Maža valstybė turi siekti, kad kiekvienas jos ūkininkas užaugtų tikra tvirtove, atsparia svetimai įtakai, pasiryžusia savo interesus ginti visomis išgalėmis. Mažiausias kintantis šalies gyventojas yra šeimos ūkininkas. Jis sukuria ne tik verslo sąlygas, bet ir gyvenamąją aplinką su visa išpuoselėta infrastruktūra, kuri vadinasi tėviškė. Iš tėviškės sąvokos išauga ir tėvynės supratimas, meilė ir pasiaukojimas jai. Taip formuojasi sąmoninga valstybės visuomenė“, – šiuos žodžius prieš daugelį metų parašė vienas iškiliausių Lietuvos žemės ūkio politikų, pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, vėliau – garbės pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos herbologų draugijos pirmininkas, padėjęs pamatus naujai mokslo šakai agrofitocentologijai, profesorius Antanas Stancevičius. Šiemet minime jo gimimo  90-metį. Deja, prieš porą metų šis žmogus išėjo į amžinybę.

Sąjūdžio bendražygio netekus

Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilini žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi.

R. Lankas gimė 1940 m. gruodžio 2 dieną Kaune, užaugo vaikų namuose. Įgijęs staliaus specialybę amatų mokykloje, baigė Klaipėdos politechnikumą. Po tarnybos sovietinėje armijoje dirbo Baltijos laivų statykloje, aktyviai sportavo – tapo SSRS akademinio irklavimo sporto meistru, daugkartiniu LSSR čempionu, vėliau dirbo Trakų „Žalgirio“ ir „Dinamo“ sporto bazėse.

Natalija Arseneva: žurnalistė, poetė, tremtinė

Vytautas Žeimantas

Poetės N. Arsenevos portretas. Dailininkas Siamionas Gerus, 1993 m.

Vilnių laikau tėviške

„Nors gimiau Kaukaze, Baku mieste,  tačiau savo gimimo vieta laikau pamiltąjį Vilnių, nes čia pradėjau pažintinį gyvenimą, Vilnių laikau savo tėviške, kurią myliu ir kurios labiausiai ilgiuosi“, – tuos žodžius baltarusių poetė Natalija Arseneva parašė 1994 metais, būdama toli nuo mūsų, už Atlanto. Ji tai pareiškė jau peržengusi devyniasdešimties metų slenkstį, kai gyventi jai tebuvo likę tik treji metai. Tai rodo, kad ji per visą savo ilgą, sudėtingą, gražių kūrybinių laimėjimų ir sunkių netekčių gyvenimą širdyje nešiojo didelę meilę Vilniaus miestui.

3K projektas

Liudas Lukmanas

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pastaruoju metu kelia Baltarusijoje rengiamos statyti atominės elektrinės ir su ja susijusius klausimus – juk ši elektrinė bus statoma vos už trisdešimties kilometrų nuo Lietuvos sienos. Galimos avarijos atveju didžioji Lietuvos dalis patektų į branduolinio užterštumo zoną, žmonėms iškiltų mirtinas pavojus. V. Adamkus žada kelti šiuos klausimus ir Europos Sąjungos lygiu.