Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Retro

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nauja Katynės tragedija

Lechas Kačynskis į paskutinę kelionę vyko kartu su žmona Marija

Į Katynės tragedijos 70-mečio minėjimą atvykęs lenkas katastrofos vietoje gedi žuvusių artimųjų

Prie Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio karsto Smolensko oro uoste išlydint jį į Varšuvą – Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Lenkijos ambasadorius Maskvoje Ježis Bar

Tai, kas šeštadienio rytą įvyko ties Smolensku, Rusijoje, galima pasakyti dviem žodžiais: antroji Katynė. Bent taip galvoja dauguma Lenkijos piliečių ir jiems pritaria lenkų tautą jos skausme užjaučiantys viso pasaulio žmonės. Paminėti 70-ąsias Katynės tragedijos metines, kai nacistinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos (Sovietų Sąjungos) užpultos Lenkijos karininkai buvo sunaikinti keliuose sovietiniuose lageriuose netoli Katynės, vykusi prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) sudaryta Lenkijos vadovybės delegacija pateko į sunkiai paaiškinamą ir protu nesuvokiamą lėktuvo katastrofą, kuri kelia daugybę klausimų. Žuvo politinis ir karinis atgimusios Lenkijos elitas, didelė dalis Katalikų Bažnyčios ir kitų krikščioniškų Bažnyčių vadovybės. Liūdna ir skaudu matyti tėvų netekusią Lecho ir Marijos Kačynskių dukterį Martą, bet dar skaudžiau matyti ir jausti giliame gedule atsidūrusią geografiškai, politiškai ir tikybiškai mums artimą lenkų tautą.

Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis buvo lenkų tautos patriotas ir tautos gynėjas, be jokio politinio vinguriavimo pasmerkęs komunizmo piktadarybes, sukėlusias tragiškas pasekmes lenkų ir kitoms tautoms. Būdamas gilus katalikas, L. Kačynskis asmeniniame ir valstybės gyvenime laikėsi krikščioniškųjų nuostatų, nepriekaištingai gynė Lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesus ir prieš Rusiją, ir prieš Europos Sąjungą. Jis neneigė, kad jo ir Lenkijos priešai siekia jį ir sukompromituoti, ir sunaikinti, tačiau sakė to nebijąs.

Pagal Lenkijos konstituciją, žuvus prezidentui, jo pareigas perėmė Lenkijos Seimo pirmininkas Bronislavas Komorovskis.

Katastrofa įvyko skrendant į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija. Tame miške palaidoti daugelis iš bemaž 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas.

Tragedija skaudžiai palietė Lenkijos ginkluotąsias pajėgas – žuvo aukščiausias pareigas ėję penki generolai, taip pat du dvasininkai generolai. Neišvengiamai Lenkijos kariuomenėje įvyks jau prasidėjęs kartų pasikeitimas – likimo posūkis jį paspartins. Be prezidento L. Kačynskio ir jo žmonos Marijos, tarp žuvusiųjų yra Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas generolas Francišekas Gagoras, operatyvinis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Bronislavas Kviatkovskis, Lenkijos sausumos pajėgų vadas divizijos generolas Tadeušas Bukas, oro pajėgų vadas generolas Andžejus Blasikas, specialiųjų pajėgų vadas divizijos generolas Vlodzimieržas Potasinskis, jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Andžejus Karieta, užsienio reikalų viceministras Andžejus Kremeris, paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryšardas Kačorovskis, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Ježis Šmaidzinskis, Senato pirmininko pavaduotojas Kšyštofas Putra, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Janušas Kurtoka (šis institutas daug nuveikė, vykdydamas liustraciją ir atskleisdamas komunistinio represinio aparato veiklos padarinius), Nacionalinio saugumo biuro viršininkas Aleksandras Sčygla, Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas divizijos generolas Tadeušas Ploskis, Lenkijos kariuomenės stačiatikių ordinaras arkivyskupas brigados generolas Mironas Chodakovskis, evangelikų liuteronų kapelionas kun. Adamas Pilšas, taip pat Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slavomiras Skržypekas, įstatymų leidėjos Izabela Jaruga Novacka ir Jolanta Šymanek-Dereš, valstybės sekretorius Pavelas Vypychas, prezidento kanceliarijos vadovas Vladyslavas Stasiakas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mariušas Handzlikas, Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andžejus Prševoznikas, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) deputatai Pšemyslavas Gosievskis ir Zbignievas Vasermanas, Lenkijos parlamento PiS frakcijos pirmininkė Gražina Gesicka ir dar daug kitų politikų, visuomenės, kultūros veikėjų, Bažnyčios atstovų. Tik atsitiktinumo dėka lėktuve nebuvo „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininko Jaroslavo Kačynskio, kuris yra Lenkijos prezidento brolis dvynys – jis dėl sunkios savo ir Prezidento motinos sveikatos būklės paskutinę minutę pakeitė savo sprendimą vykti.

Lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V. Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale. V. Putino ir D. Tusko susitikimas buvo vertintas kaip svarbus įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklas. Tačiau pastaroji katastrofa gali vėl aptemdyti Lenkijos ir Rusijos santykius, juolab kad ji kelia aliuzijų su Katynės žudynėmis, nubrėžusiomis takoskyrą tarp Varšuvos ir Maskvos. Rusijos televizija „Rossija-24“ rodė šimtus žmonių, susirinkusių miške prie Katynės memorialo. Daugelis jų laikė Lenkijos vėliavas, kai kurie verkė. Rusija iki šiol nėra oficialiai atsiprašiusi dėl tūkstančių lenkų karininkų nužudymo, tačiau V. Putino sprendimas dalyvauti anksčiau šią savaitę vykusioje žudynių minėjimo ceremonijoje buvo laikomas svarbiu geros valios ženklu, siekiant abiejų šalių susitaikymo. Tik prieš kelias dienas V. Putinas, visą laiką neigęs Rusijos atsakomybę už Lenkijos karininkų žudynes Katynėje, pareiškė, jog už jas yra atsakingas tuometis NKVD vadas Lavrentijus Berija.

L. Kačynskis tapo pirmuoju žuvusiu pareigas einančiu Lenkijos lyderiu po Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio generolo Vladyslavo Sikorskio tragiškos žūties per Antrąjį pasaulinį karą. V. Sikorskis žuvo 1943 metais, kai jį skraidinęs lėktuvas nukrito netoli Gibraltaro. Kai kurie ekspertai tą incidentą sieja su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Sutrikusi lenkų tauta, pasak laikraščio „Rzeczpospolita“, teigia: „Rusai privalo viską išaiškinti, nes lenkai negarantuoja už savo veiksmus“. Lenkijos komentatoriai teigia: „Matyt, Rusija išsigandusi ir todėl per jos televiziją (tiesa, tas kanalas yra žiūrimas tik nedaugelio žmonių, nedidelio rato intelektualų – red.) sekmadienio vakarą rodė A. Vaidos filmą apie Katynę“.

Lenkijoje dar nėra nutikę nieko panašaus, apie įvykusią nelaimę sako Lenkijos atstovai. Išties per vieną tragiškiausių pasaulio įvykių žuvo Lenkijos elito branduolys. Šalyje paskelbtas savaitės gedulas. Į Varšuvą sekmadienio popietę atvežti L. Kačynskio palaikai (jie buvo atpažinti greičiausiai) sutikti su didžiausia pagarba. Žmonių perpildyti keliai ir gatvės sutiko žuvusįjį prezidentą, aikštė prieš Prezidento rūmus skendėjo gėlių jūroje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos taryba nurodė, kad „avarija įvyko todėl, kad lėktuvas mėgino tūpti kariniame aerodrome netoli Smolensko per tirštą rūką“. Taip pat minimos ir galimos lėktuvo lakūnų klaidos. Tačiau po tokių aiškinimų dar daugiau neaiškumų – rūkas moderniems lėktuvams nesukelia „nepatogumų“, o Afganistano patirtį turėję lakūnai negalėjo padaryti tokių lemtingų klaidų.

Taip pat žinoma, kad dar ore būdamas lėktuvas pradėjo skilti į dalis, įvyko sprogimas. Ypatingą nerimą kelia liudytojų parodymai, kad leidžiantis lėktuvui nebuvo girdėti variklių gausmo, o tik keli „keisti smūgiai“. Lėktuvas visiškai suniokotas, o jo fragmentai išblaškyti dideliame plote. Teigiama, kad lėktuvo „suirimas, sprendžiant iš visko, prasidėjo nuo kairiojo sparno, kuris rastas už 500 metrų nuo fiuzeliažo nuolaužų“. Lieka neaišku, kaip lėktuvo, kuris katastrofą patyrė esą neteisingai nusileisdamas ant žemės, nuolaužos pasklido po didžiulį plotą. Prieš 20 metų pagamintas Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 buvo modernizuotas pernai. Samaroje veikiančios gamyklos „Aviakor“ generalinis direktorius Aleksejus Gusevas patvirtino, kad lėktuvas Tu-154 praėjusių metų pabaigoje buvo iš pagrindų suremontuotas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas iškart nurodė sudaryti specialią tyrimo komisiją ir jos vadovu paskyrė ministrą pirmininką Vladimirą Putiną. Prezidentas į įvykio vietą pasiuntė nepaprastųjų situacijų ministrą Sergejų Šoigu, transporto ministrą Igorį Levitiną, Rusijos generalinės prokuratūros Tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastyrkiną. Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūtį per lėktuvo katastrofą prie Smolensko pavadino didžiule tragedija ne tik Lenkijos, bet ir Rusijos tautoms. Naujienų agentūrai „RIA-Novosti“ jis sakė: „Tai didžiulė tragedija visai Lenkijos tautai: žuvo valstybės vadovas, jo žmona, ir, nepriklausomai nuo to, kokių jis buvo politinių pažiūrų ir kokiai partijai atstovavo, mes liūdime kartu su Lenkijos tauta“. K. Kosačiovas yra pasižymėjęs savo kategoriškomis nuostatomis Lenkijos ir Baltijos valstybių atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad dabar svarbiausia gelbėjimo darbai, o vėliau – išsiaiškinti tragedijos priežastis. „Dabar mes turime susitelkti prie humanitarinės komponentės, jokios politikos čia neturi būti“, – sakė Dūmos deputatas.

Daugelio valstybių vadovai pareiškė gilią užuojautą Lenkijai ir lenkų tautai. JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Filipas Krouli šeštadienį sakė: „Tai siaubinga tragedija Lenkijai. Mes reiškiame Lenkijos žmonėms nuoširdžiausią užuojautą“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Gvidas Vestervelas pareiškė esantis sukrėstas ir kupinas liūdesio dėl L. Kačynskio žūties. „Visi Vokietijos žmonės gedi kartu su mūsų kaimynais lenkais“, – salė G. Vestervelas lankydamasis su vizitu Pietų Afrikos Respublikoje. Brazilija ir Lietuva paskelbė trijų dienų gedulą. Lietuva gedulą skelbia ir Lecho Kačynskio laidojimo dieną – šeštadienį. Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis paskelbė Lechą Kačynskį nacionaliniu Gruzijos didvyriu ir apdovanojo (po mirties) aukščiausiu Gruzijos ordinu. Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas sakė: „Aš manau, kad visas pasaulis liūdės dėl šios tragiškos mirties, kuri, sudužus lėktuvui, ištiko prezidentą Kačynskį, jo žmoną Mariją ir su jais buvusiuosius. Mes žinome, kokių sunkumų ir aukų jis patyrė Solidarumo judėjime. Mes žinome, koks yra jo indėlis į Lenkijos nepriklausomybę ir laisvę“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel prisiminė savo susitikimus su L. Kačynskiu ir pasakiusi, kad jie visuomet rasdavo kompromisą, galų gale pridūrė, jog žinanti, kad jis visą savo gyvenimą buvo pasiaukojęs kovai už Lenkijos laisvę, už Europos laisvę. „Vokietijoje mes taip pat ilgėsimės Lecho Kačynskio, – sakė ji. – Vokietija šiandien gedi su visais Lenkijos žmonėmis“. Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy irgi pagerbė L. Kačynskį: „Lechas Kačynskis paskyrė gyvenimą savo šaliai. Nenuilstamai ginantis idėjas, kuriomis jis tikėjo, jis visada su didžiu įsitikinimu kovėsi už vertybes, kuriomis grindė savo politiką – demokratiją, laisvę ir kovą su totalitarizmu“. Italijos premjeras Silvijus Berluskonis pasakė: „Tai skaudi netektis, kuri ištiko šią draugišką šalį, su kuria aš nuoširdžiausiai dalijuosi skausmu“. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė, kad L. Kačynskis „tarnavo savo šaliai ir žmonėms savitai ir su įsitikinimu ir yra vertas pagarbos tarptautiniu mastu. Tai, kad jis žuvo vykdamas į renginį, žymintį naują Lenkijos ir Rusijos susitaikymo lygį, ypač skaudu“. Popiežius Benediktas XVI savo užuojautos laiške rašė, jog sužinojęs apie tragediją pajuto didžiulį skausmą, ir pabrėžė norįs užtikrinti Lenkijos žmones, jog jis šią akimirką jaučiąs dvasinį artumą su jais. NATO generalinis sekretorius Andreas Foghas Rasmusenas: „Visų NATO (šalių) vardu ir aš asmeniškai reiškiu giliausią užuojautą Lenkijos žmonėms, prezidento ir ponios Kačynskių artimiesiems bei žuvusiems per šią baisią katastrofą. Tai tragedija ir jiems, ir Lenkijai. Mintimis esu su jais“. „Ukraina sužinojo apie lėktuvo sudužimą... su dideliu liūdesiu ir neapsakomu skausmu, – sakoma Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškime. – Mes dalijamės didžiu skausmu netekties, kurią patyrė draugiški Lenkijos žmonės, ir gedime su žuvusiųjų artimaisiais“.

AP, Reuters ir EPA nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“