Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Retro

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Revoliucija Kirgizijoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentas Kurmunbekas Bakijevas kaltinamas korupcija

Laikinosios vyriausybes vadovė Roza Otunbajeva

Balandžio 6 dieną Kirgizijoje prasidėję neramumai peraugo į ginkluotus susirėmimus tarp milicijos ir kariuomenės bei protestuojančių piliečių, reikalavusių prezidento Kurmunbeko Bakijevo atsistatydinimo. Prasidėjus susirėmimams, balandžio 6 dieną teisėsaugos pareigūnai nušovė 15 žmonių. Kilus žmonių pasipiktinimui, gatvių mūšiai prasidėjo visuose šalies miestuose. Teigiama, kad žuvo apie 100 žmonių, per 1000 žmonių sužeista. Kol kas oficialiai pranešama apie 83 žuvusius asmenis, tačiau keliolika žmonių dingo be žinios, tarp jų ir penki teisėsaugos pareigūnai. Manoma, kad daugelis jų yra žuvę.

Balandžio 7 dieną vyko daug susirėmimų: šalies sostinėje Biškeke sudeginta Kirgizijos vidaus reikalų ministerija, Generalinės prokuratūros pastatas, padegtas prezidento K. Bakijevo namas. Pats Bakijevas pabėgo iš miesto. Talaso mieste minia sumušė vidaus reikalų ministrą Maldomusą Kongantijevą, kuris po dviejų valandų mirė. Biškeke nušautas Kirgizijos generalinis prokuroras Nursanas Tursunkulovas. Iš kalėjimo išlaisvinti kai kurie ten kalėję opozicijos lyderiai. Opozicijos lyderis A. Beknazarovas pareiškė, kad jau atėjo laikas nuversti tironišką ir korumpuotą valdžią. Kariuomenė ir dauguma milicijos perėjo į sukilusios liaudies pusę. Tos dienos vakare suformuota Laikinoji vyriausybė, kurios vadove paskirta patyrusi politikė ir diplomatė R. Otunbajeva.

Ši revoliucinė situacija jau brendo nuo 2007–2008 metų, kai K. Bakijevas iš valdžios nušalino jam neįtikusius bendražygius, į daugelį atsakingų postų paskyrė savo giminaičius ir pradėjo opozicijos persekiojimą. 2009 metų gruodžio mėnesį vyko keli mitingai, kurių dalyviai pareikalavo pažaboti korupciją ir nutraukti skurdinimo politiką. Kovo 17 dieną įvyko opozicijos kurultajus (pasitarimas), kurio metu nuspresta, kad reikia pradėti rengti masinius mitingus ir reikalauti korumpuotos valdžios pasitraukimo. Radikalaus islamo dvasininko Abdulos Jusupovo teigimu, K. Bakijevas nepateisino liaudies lūkesčių, be to, „šio bedievio komunisto valdymas prieštarauja islamo tikėjimui ir Koranui“.

Sovietmečiu Kurmunbekas Bakijevas dirbo Kuibyševo mieste, vėliau Kirgizijos mieste Džalalabade. Čia, dirbdamas gamykloje, ėjo ir partinės organizacijos sekretoriaus pareigas. 1995–2002 metais K. Bakijevas užėmė atsakingas valstybines pareigas, 2002 metais ėjo Kirgizijos premjero pareigas. 2005-aisiais, per „tulpių revoliuciją“, kai buvo nuverstas Akajevo režimas, K. Bakijevas iškilo per savo ryšius ir įtaką atsakingose valdžios žinybose. Jis nesunkai laimėjo prezidento rinkimus. 2005–2006 metais Kirgizijos premjeras generolas F. Kulovas ėmėsi griežtų priemonių prieš mafijos gaujas, bet tai nepatiko K. Bakijevui, kuris pradejo trukdyti premjerui ir net ėmėsi organizuoti prieš Kulovą nukreiptą šmeižto kampaniją. Tada F. Kulovas atvirai pareiškė, kad Bakijevas remia mafijos klanus. Netrukus premjerui Kulovui teko pasitraukti iš posto. K. Bakijevas įsigalėjo Kirgizijoje, jo brolis ėmėsi vadovauti Valstybės saugumo tarnybai, atsakingas pareigas užėmė ir K. Bakijevo sūnūs ir sūnėnai. Po sėkmingos revoliucijos balandžio 7–8 dienomis kai kurie valdžios pareigūnai pabėgo į Kazachstaną, o duomenys apie K. Bakijevą prieštaringi – kai kas teigia, kad jis slepiasi Kirgizijos pietuose esančiame Ošo mieste, bet gali būti, kad buvęs prezidentas jau pasitraukė į Kazachstaną. Teigiama, kad keli aukšto rango kirgizų saugumiečiai ir valdžios pareigūnai pabėgo į Rusiją.

Laikinosios vyriausybes vadovė Roza Otunbajeva – patyrusi politikė, 60 metų filosofė, 1986–1991 metais ėjusi Kirgizijos SSR užsienio reikalų ministrės pareigas. Įvairiu laiku ji ėjo atsakingas pareigas: 1991–1993 metais – užsienio reikalų ministrė, 1993–1996 – Kirgizijos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1996–1998 metais R. Otunbajeva vėl ėjo Kirgizijos užsienio reikalų ministrės pareigas, o vėliau pasitraukė iš posto, protestuodama prieš autoritarinę prezidento A. Akajevo politiką.

Šiuo metu Kirgizijoje gyvena 5,3 milijono žmonių. Kirgizai sudaro 70 proc. šalies gyventojų, uzbekai – 15,5 proc., rusai – 8,2 proc. gyventojų. Kitos didesnes tautinės mažumos – totoriai, uigūrai ir ukrainiečiai – sudaro po 1 proc. šalies gyventojų. Be to, šalyje gyvena vokiečių, kazachų, tadžikų, korėjiečių, turkų, azerų. Apie 70 proc. šalies įmonių yra privatizuotos, o likusios valstybinės. Nemažai pelningų įmonių valdo prezidento K. Bakijevo giminaičiai. Nuo 2000 metų Kirgizijoje aktyviai investuoja turkų, kinų, korėjiečių verslininkai. Jie yra įkūrę stambius prekybos centrus, restoranus, valdo metalo apdirbimo ir maisto pramonės įmones.

Rusijos prezidentas D. Medvedevas pareiškė, kad jam kelia susirūpinimą padėtis Kirgizijoje ir išsiuntė 150 desantininkų, kaip teigiama, „Rusijos piliečių apsaugai užtikrinti“. Kremliui artimi rusų politologai teigia, kad su Kirgizijos valdžios nuvertimu susijusios kai kurių Vakarų valstybių specialiosios tarnybos, o kai kurie propagandos asai vis dar tyli ir nepareiškia jokios pozicijos.

Revoliucija nušlavė korumpuotą Bakijevo režimą. K. Bakijevas ir jam artimi valdžios veikėjai išdavė laisvės ir demokratijos idealus, grobstė valstybės turtą ir neregėtai pralobo, o didžioji dalis Kirgizijos piliečių buvo pasmerkta skurdui. Kirgizijos politologas Maratas Kazakpajevas pareiškė: „Žmonėms atsibodo skurdas ir korupcija, todėl tai, kas vyko mūsų šalyje per paskutinius metus, buvo skandalinga. Kai kas teigia, kad kad Rusijos valdžia prisidėjo prie Bakijevo režimo nuvertimo, bet aš abejoju šia versija“.

© 2010 „XXI amžius“