Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lenkų tautos skausmas

Lechas Kaczynskis (1949-2010)

Gėlės Smolensko tragedijoje žuvusiems Lenkijos piliečiams

Prie L. Kaczynskio karsto jo dukra Marta ir brolis dvynys Jaroslavas

Prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir kiti aviakatastrofoje žuvusieji

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas 58 metų generolas Franciszekas Gagoras buvo tarp 96 žmonių, šeštadienį žuvusių per lėktuvo katastrofą vakarinėje Rusijos dalyje. Dar niekada nebuvo taip, kad vienu metu žūtų kariuomenės vadovybė ir vyriausiasis kariuomenės vadas. Per katastrofą prie Smolensko žuvo dar keli aukščiausio rango kariškiai: karo laivyno vadas 51 metų kontradmirolas Andrzejus Karweta; 47 metų oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas; 49 metų sausumos pajėgų vadas divizijos generolas Tadeuszas Bukas. Generolas F. Gagoras buvo laikomas kandidatu užimti aukštą NATO postą ateityje. Per aviakatastrofą netoli Rusijos miesto Smolensko žuvo kai kurie artimiausi prezidento padėjėjai, įstatymų leidėjai, kariuomenės vadai, aukšti dvasininkai, istorinės asmenybės, prezidento lėktuvo įgula, taip pat 1940 metais Katynėje ir kitur Rusijoje bei Ukrainoje sušaudytų lenkų artimieji. Jie visi vyko į Katynės memorialą, kur turėjo vykti žudynių 70-ųjų metinių atminimo ceremonija.

Lenkijos prezidento kanceliarija pranešė, kad tragiškai žuvusio šalies prezidento L. Kaczynskio ir jo žmonos Marios laidotuvės įvyks sekmadienį.  Laidojama bus Vavelio katedroje Krokuvoje, kur palaidoti Lenkijos karaliai ir kiti prezidentai. Lenkijoje paskelbtas septynių dienų gedulas, oficialią L. Kaczynskio ir kitų katastrofos aukų atminimo ceremoniją vyks šeštadienį.

 Lechas Kaczynskis: politiko patrioto kelias

Lenkijos prezidentas Lechas Ka- czynskis, šeštadienį per lėktuvo katastrofą žuvęs Rusijoje, į politikos aukštumas iškilo kartu su savo broliu dvyniu Jaroslawu. Dvyniai Ka- czynskiai gimė 1949 metų birželio 18 dieną Varšuvoje, inžinieriaus Rajmundo Kaczynskio, kuris Antrojo pasaulinio karo metais kariavo Armijos krajovos gretose ir dalyvavo Varšuvos sukilime, ir filologės Jadwigos, kuri dirbo Lenkijos mokslų akademijoje, šeimoje. Lechas ir jo brolis studijavo teisę Varšuvos universitete. 1971–1997 metais L. Kaczynskis buvo Gdansko universiteto Darbo teisės katedros mokslinis bendradarbis, vėliau – šio universiteto profesorius, nuo 1999 metų – Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto profesorius. 1977 metais L. Kaczynskis pradėjo bendradarbiauti su opozicinio Darbininkų gynimo komiteto Intervencijų biuru, darbininkams skaitė darbo teisės ir Lenkijos istorijos paskaitas. 1981 metais L. Kaczynskis deleguotas į pirmąjį nacionalinį „Solidarumo“ kongresą. Nuo 1983-iųjų – pogrindinis „Solidarumo“ veikėjas.

Kai 1989 metais komunizmas Lenkijoje žlugo, broliai per pirmuosius po Antrojo pasaulinio karo laisvus rinkimus buvo išrinkti į Senatą. 2001 metais jie įsteigė katalikišką partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), šiuo metu esančią opozicijoje. L. Kaczynskis buvo išrinktas šios partijos pirmininku. 2000–2001 metais ėjo teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigas, 2002–2005 metais – Varšuvos meras.

2005 metais L. Kaczynskis tapo trečiuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais (po legendinio demokratinio judėjimo „Solidarumas“ lyderio Lecho Walęsos ir komunistinių laikų funkcionieriaus Aleksandro Kwasniewskio). L. Ka-czynskis pasisakė už tvirtus ryšius su JAV ir entuziastingai palaikė Vašingtono planus dislokuoti Lenkijoje priešraketinės gynybos skydo elementus, tuo sukeldamas didelį Rusijos ekstremistinio sparno vadovų nepasitenkinimą. L. Kaczynskis buvo įsipareigojęs ginti Lenkijos nacionalinius interesus ir siekti susitaikymo su istorinėmis priešininkėmis ir kaimynėmis – Vokietija ir Rusija, kartu pabrėždamas, kad Rusija turi pripažinti, jog Lenkija nebepriklauso jos įtakos sferai.

Eidamas Varšuvos mero pareigas L. Kaczynskis užsakė tyrimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių padarytos žalos Lenkijos sostinei, kad atsikirstų per karą iš Lenkijos ištremtiems vokiečiams, kurie pareikalavo kompensacijų. Tyrimo metu parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad Varšuvai, kurią vokiečių pajėgos 1944 metais praktiškai sulygino su žeme, kai tame mieste įsiplieskė sukilimas, buvo padaryta žalos už 45,3 mlrd. JAV dolerių. Būdamas sostinės meras, jis taip pat parėmė Varšuvos sukilimo muziejaus įkūrimą.

PiS vadovu tapęs jo brolis Jaroslawas 2006–2007 metais vadovo Lenkijos vyriausybei. Kalbėdamas apie savo brolį dvynį Jaroslawą Lechas yra pasakęs: „Politine prasme mūsų nuomonė, mūsų patriotizmas yra tokie patys kaip mūsų tėvų, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovojo pasipriešinimo sąjūdyje“. Jis taip pat yra sakęs, kad politikoje turėti brolį dvynį yra privalumas – tada turi bendražygį, kuriuo gali pasikliauti.  Kelias pastarąsias savaites dvyniai pakaitomis budėjo prie 84 metų sunkiai sergančios motinos lovos. Motinos liga kažkuria prasme nuo žūties išgelbėjo jos sūnų Jaroslawą, kuris likus vos kelioms valandoms iki tragiško skrydžio nusprendė neskristi.

L. Kaczynskis buvo giliai religingas: kiekvieną sekmadienį dalyvaudavo šv. Mišiose, dažnai važiuodavo į Čenstakavą pasimelsti Dievo Motinai. Savo katalikiškoms pažiūroms jis liko ištikimas ir tada, kai kilo klausimas dėl Varšuvoje planuojamo rengti gėjų parado. „Palaikau toleranciją, bet nepritariu homoseksualizmo propagavimui“, – pasakė jis. Daugelis L. Kaczynskį laikė užsispyrusiu nacionalistu ar net kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politiku, iškilusiu į valdžią dėl savo aiškiai tautai priimtinų siekių.

L. Kaczynskis buvo vienas ryškiausių Lenkijos lyderių, didelis Lietuvos draugas, mūsų nepriklausomumo siekių rėmėjas. Jis aktyviai padėjo Lietuvai ir kelyje į Europos struktūras. Savo nuoširdumu ir kilniadvasiškumu, idėjomis ir konkrečiais darbais prezidentas L. Kaczynskis suteikė galingą postūmį dialogui ir bendradarbiavimui tarp lietuvių ir lenkų tautų bei valstybių. Jausdamas dideles simpatijas lietuviams ir palaikydamas Lietuvos bei Lenkijos stiprią strateginę partnerystę, L. Kaczynskis yra praleidęs ne vieną valandą su prezidentu Valdu Adamkumi svarstydamas, kaip pašalinti nesutarimus tarp valstybių. L. Ka- czynskio vadovavimas Lenkijai buvo vienas sėkmingiausių Lietuvos bendradarbiavimo su Lenkija laikotarpių. Prezidentas L. Kaczynskis visam Rytų Europos regionui pasiūlė drąsią laisvos bei demokratinės ateities viziją, kuriai įgyvendinti negailėjo nei laiko, nei jėgų. Jis lankėsi Lietuvoje net 16 kartų ir ragino mūsų valdžią siekti energetinio nepriklausomumo nuo Rusijos. Ypač jis rūpinosi, kad uždarius IAE turėtume elektros tiltą į Švediją. Tačiau tuometinė G. Kirkilo vyriausybė išsisukinėjo nuo tiesaus ir teisingo sprendimo, kas labai liūdino prezidentą L. Kaczynskį. Net ir A. Kubiliaus vyriausybė tik L. Kaczynskio raginama ir patariama ėmėsi bent formaliai realizuoti Lietuvos elektros tilto į Skandinaviją projektus, ieškoti jiems lėšų Europos Sąjungoje. Prieš dvi dienas iki savo tragiškos žūties L. Kaczynskis Vilniuje siūlė naujas galimybes plėtoti strateginį dialogą tarp mūsų šalių, sutarė imtis konkrečių žingsnių įgyvendinant visiems mums svarbius projektus.

Žuvus Lechui Kaczynskiui Lietuva prarado didelį ir nuoširdų draugą, kuris ypač daug prisidėjo prie sėkmingo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo. Jis aiškiai suvokė Lietuvos ir Lenkijos istorinės partnerystės vaidmenį, rūpinosi tokiomis kaimyninėmis šalimis kaip Ukraina, Baltarusija ir nenuolaidžiavo neteisybei. Tai buvo politikas, su kuriuo turėjo skaitytis valstybių vadovai ir Rytuose, ir Vakaruose. Tai buvo Politikas didžiąja raide.

*   *   *

Sekmadienį sirenos ir bažnyčių varpų dūžiai visoje Lenkijoje kvietė tylos minute pagerbti lėktuvo katastrofoje žuvusį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį. Šventojo Stanislawo Kostkos bažnyčioje, esančioje viename iš Varšuvos priemiesčių, tyla buvo ypač slegianti. Šioje bažnyčioje palaidotas kunigas Jerzys Popieluszko, komunistiniais laikais buvęs opozicinio judėjimo „Solidarumas“ dvasininkas, nužudytas komunistinės slaptosios policijos agentų. Būtent į šią bažnyčią sekmadieniais dalyvauti Mišiose ateidavo L. Ka- czynskis su žmona. Klauptai, kuriuose klūpodavo prezidentas ir jo žmona, sekmadienį taip ir liko tušti, o juos dengė tik juodu kaspinu perrišta Lenkijos vėliava. Priešais altorių buvo padėtos L. Kaczynskio ir jo žmonos nuotraukos, o greta – sąrašas, kuriame įamžintos visų per katastrofą žuvusių žmonių pavardės. Varšuvoje balkonuose ir languose iškeltos juodu kaspinu perrištos Lenkijos vėliavos. Policijos ir taksi automobiliai – irgi su gedulo juostelėmis paženklintomis vėliavomis. Praėjusį sekmadienį visą dieną prie prezidento rūmų Varšuvoje jaunimas giedojo giesmes, o vėlai vakare sužibo žvakių jūra.

AP, Reuters ir Lenkijos kariuomenės ordinariato nuotraukos

Paskelbta Katynėje nepasakyta Lecho Kaczynskio kalba

Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino Lecho Kaczynskio kalbos, kurią jis buvo pasirengęs sakyti Katynėje, tekstą. Iš šio teksto aiškėja, jog per gedulingą renginį Katynėje Lenkijos lyderis ketino pareikalauti, kad būtų prieinami visi dokumentai, susiję su lenkų karininkų ir kitų Lenkijos piliečių sušaudymu Katynėje, kad būtų teisiškai įtvirtinta, jog tų žudynių aukos buvo nekaltos. „Mes reikalaujame tokių veiksmų, pirmiausia, dėl aukų atminimo ir pagarbos jų artimųjų skausmui, – sakoma prezidento kalboje. – Tačiau mes reikalaujame to ir dėl bendrų vertybių, kurios turi būti kaimyninių tautų visoje Europoje pasitikėjimo ir partnerystės pagrindas“. L. Kaczynskis norėjo pagirti Rusijos pastangas, siekiant atkurti istorinį teisingumą Katynės temoje. „Katynė tapo skausminga žaizda Lenkijos istorijoje, ji ištisiems dešimtmečiams apnuodijo lenkų ir rusų santykius. Tad padarykime taip, kad Katynės žaizda galėtų pagaliau visiškai išgyti ir užsitraukti. Mes jau esame teisingame kelyje. Mes, lenkai, vertiname tai, ką pastaraisiais metais padarė rusai. Ir šiuo keliu, suartinusiu mūsų tautas, mes turime eiti toliau, nesustodami, neatsigręždami“, – sakoma prezidento kalbos tekste.

© 2010 „XXI amžius“