| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šelpė ir valgydino vargšus AA sesuo M. Klara FDCJ (1907 02 28 2010 04 09)
Eidama 104-uosius metus balandžio 9 dieną į Amžinojo Tėvo Namus iškeliavo Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių sesuo Marija Klara FDCJ. Sesuo Marija Klara (Stasė Jankevičiūtė) gimė 1907 metų vasario 28 dieną gausioje pasiturinčių, kilnių ir šviesių ūkininkų šeimoje Vilkaviškio apskrities Būdviečių kaime. Pradžios mokyklą pradėjo savo tėvų namuose, kur vyresnieji broliai Antanas ir Kostas, mokęsi carinėje mokykloje, įsteigė lietuvišką mokyklėlę. Galbūt tai paskatino seserį vėliau galvoti apie pedagogo profesiją. 1920 metais ji išlaikė pradžios mokyklos egzaminus Keturvalakių pradžios mokykloje, po metų įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos antrąją klasę. Čia pabaigusi keturias klases, 1926 metais išlaikė konkursinius egzaminus į Marijampolės mokytojų seminariją, kurioje mokėsi ketverius metus. Ją baigusi 1930 metais Švietimo ministerijos buvo paskirta į Taujėnų-Paežerių pradinę mokyklą Šėtos valsčiuje, Kėdainių apskrityje. Joje gražiai tvarkėsi, bet dirbo nepilnus metus, nes pajuto esanti šaukiama aukštesniam tikslui gyvenimui tik Dievui. 1932 metais išvyko į besikuriantį seserų pranciškonių vienuolyną Padvariuose, prie Kretingos. Giliai religingi ir dorybingi tėvai nesipriešino dukros kilniam pašaukimui, be to, jie jau buvo sūnų Juozą išleidę pas brolius pranciškonus Kretingoje (jam buvo duotas brolio Konrado vardas). Laimindama dukrą mama pro ašaras sakė: Norėčiau visas tris dukras paaukoti Dievui. Vėliau taip ir atsitiko likusios dvi seserys, karo ir sovietinės okupacijos nublokštos į Vokietiją, vėliau į Ameriką, nors ir netapo vienuolėmis, tačiau uoliai talkino, šeimininkavo ir darbavosi Niujorko Šv. Vincento seserų vienuolyne. Padvariuose Stasė tuoj buvo priimta į postulatą ir tų pačių metų rugpjūčio 28 dieną įvilkta į vienuoliškus rūbus, gavo sesers Marijos Klaros vardą. 1937 metais davė amžinuosius įžadus. Tuoj po pirmųjų įžadų atsiųsta į Kauną lankyti Marijos Varnienės pedagoginius Marijos Montessori vaikų darželių auklėtojų kursus, kur mokėsi dvejus metus. Nespėjusi išlaikyti egzaminų, buvo atšaukta į Padvarius vadovauti jaunoms merginoms, įstojusioms į vienuolyną. Vėliau sesuo Klara būdavo tai Kaune, tai Padvariuose kur vienu ar kitu metu reikėjo didesnės pagalbos. Kaune s. Klara sėkmingai vadovavo prie vienuolyno veikusiam Montessori vaikų darželiui. Lietuvą okupavus sovietams, 1946 metais ji dėl tikėjimo praktikavimo iš pareigų atleista. Sovietmečiu dirbo M. K. Čiurlionio muziejuje kiemsarge, mašininke, gaisrininke, bibliotekos darbuotoja, restauratoriaus padėjėja, sąskaitininke. Įskųsta dėl tikėjimo praktikavimo, ji buvo atleista ir turėjo dirbti daržininkystės ūkyje šalia statomos Prisikėlimo Paminklinės bažnyčios, kol nuspręsta bažnyčią paversti radijo fabriku. S. Klara įsidarbino J. Jablonskio mokykloje valytoja ir čia dirbo 16 metų. Laisvu laiku ji 50 metų katechizuodavo vaikus, o vasarą tai darydavo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro neišeinant iš patalpos, kad saugumas nesektų su ja besimokančių vaikų grupių. Per metus šeimose Pirmajai Šv. Komunijai paruošdavo apie 100 vaikų. Sesuo Klara labai atsakingai rūpinosi ir bendruomenės namų reikalais, viską atlikdama paprastai, nepastebimai, tarsi jos nebūtų ji budėdavo, užrašydavo, laiku įteikdavo raštelį ar kitokią informaciją, kad tiksliai ir aiškiai būtų žinoma, kas reikalinga konkrečiai seseriai padaryti. Net sulaukusi 90 metų, ji savo bute kaip labdarą rinko drabužius ir išsiųsdavo juos į provinciją, bendravo su vaikais ir kaimynais, ne vieną vargšą yra ir šelpusi, ir valgydinusi, ir maudžiusi... Taip pat geradariams uoliai rašydavo krikščioniška dvasia, padėka ir džiaugsmu dvelkiančius laiškus, dažnai pridėdama ir ranka perrašytą Motinos Augustinos vienuolijos Steigėjos ir kitų seserų sukurtą poeziją. Ji viena pirmųjų persikėlė į naujus vienuolyno namus Žemaičių gatvėje, visada džiaugėsi bendruomenės gyvenimu, seserimis ir visais ją aplankančiais pasauliečiais, mažiausią patarnavimą visada išreikšdavo begaliniu dėkingumu, negailėdavo gerų žodžių, visus laimindavo, nuolat melsdavosi ir sakydavo: Būkit sveiki ir šventi! O pagrindinė jos malda, kurią liudydavo ir norėdavo perduoti kitiems, buvo: Ateik, Šventoji Dvasia! Iš pažiūros atrodo, jog tai buvo labai paprasta seselė, tačiau savo dvasia nepaprastai tauri, didi ir kilni, iki pat gyvenimo pabaigos išlaikiusi ir skaidrų protą. Sesuo Klara palaidota Karmėlavos kapinėse šalia bendruomenės seserų.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |