| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Telšių dekanate Įspūdingas Velyknaktis
Luokė. Didžiojo Šeštadienio vakaras. Jau visai sutemę. Nedidelio Luokės miestelio namų languose įsižiebia šviesos. Visą dieną bažnyčioje budėję prie Kristaus kapo ir nuoširdžiai meldęsi, Luokės miestelio bei aplinkinių kaimų tikintieji, priklausantys Luokės Visų Šventųjų parapijai (šiuo titulu yra tituluota Luokės bažnyčia), ruošiasi eiti į Velyknakčio iškilmę. Pasak luokiškių, dar nėra buvę, kad Velyknakčio pamaldos Luokės Visų Šventųjų bažnyčioje kada nors būtų vykusios 22 valandą vakaro. Kai kas netgi suabejojo, ar tokį vėlų metą beateis kas nors bažnyčion... Tačiau pirmus metus Luokės parapijoje klebonu dirbantis kunigas Virginijus Palionis drąsiai ir tvirtai pasakė: Šiemet Velyknakčio pamaldos mūsų bažnyčioje prasidės lygiai 22 valandą, nes juk Jėzaus Kristaus Prisikėlimo stebuklas įvyko būtent naktį... Kadangi klebonas kun. V. Palionis jau spėjo nusipelnyti Luokės parapijos tikinčiųjų pagarbą, todėl ir jo sumanymui niekas neprieštaravo. Dargi patys parapijiečiai, pasiruošiant šv. Velykų iškilmei, atskubėjo kunigui į pagalbą, sutvarkant bažnyčios aplinką, papuošiant jos vidų Kristaus Prisikėlimo šventei. Klebonas džiaugiasi, kad Luokės seniūnija, vadovaujama seniūnės Genovaitės Linkuvienės, nėra abejinga bažnyčios reikalams, dargi pritaria darniam, nuoširdžiam seniūnijos ir bažnyčios bendradarbiavimui. Sumaniai ir išradingai tvarkosi visuomet pareiginga ir darbšti bažnyčios darbuotoja Violeta Jogminienė. Ji iščiustino, išblizgino, išpuošė bažnyčią šv. Velykų iškilmei, pasirūpino visu pulku adorančių. Kun. V. Palionis neatsidžiaugia šauniais, geranoriškais parapijos pagalbininkais Regina ir Vytautu Barsteigomis, nuolatiniais talkininkais Daiva ir Ramūnu Gužauskais, jų dukromis Vitalija (puiki Šventojo Rašto skaitovė) ir Dovile, giedančia bažnyčios chore. Pasak klebono kun. V. Palionio, itin nuoširdžiai bažnyčiai padeda Laima ir Vaclovas Jogminai, Genovaitė Šarkūnienė bei visi kiti daugiau ar mažiau prisidedantys prie bažnyčios ir visos parapijos reikalų. Klebono kun. V. Palionio iniciatyva buriamas jaunimo choras, kuriam vadovauja vargonininkė Kristina Bagdonienė. Jaunosios choristės ir choristai berniukai džiaugiasi, kad šiam Luokės parapijos jaunimo chorui jau suteikta teisė giedoti Žemaičių Kalvarijoje vykstančiose dekanato dienose ir atlaidų metu. Užtat ir stengiasi jaunieji Luokės choristai su savo vadove K. Bagdoniene kuo dažniau repetuoti, kuo gražiau giedoti, plėsti giesmių repertuarą, įtraukiant į šį chorą kuo daugiau choristų, ypač berniukų. Dar gerokai prieš pusę dešimtos vakaro miestelio tikintieji skubėjo į Velyknaktį. Bematant ėmė gesti namų šviesos. Švietė tik tų namų žiburiai, kuriuose liko nebepaeinantys senukai ar sunkią negalią turintys žmonės, ligoniai. Didžiulė Luokės bažnyčia bematant prisipildė ir jaunų, ir pagyvenusių tikinčiųjų. Visi atsinešė po žvakę, o kas jos neturėjo galėjo įsigyti zakristijoje. Tuo pasirūpino klebonas kun. V. Palionis. Prasidėjo naktinis budėjimas, trumpiau kalbant, Velyknaktis, susidedantis iš keturių dalių: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Aukos liturgijų. Kadangi Velyknaktis turi seną tradiciją ir yra pašvęstas Viešpačiui, todėl buvo pradėta nuo Žiburių liturgijos. Užgesinus bažnyčioje šviesas visi išėjo iš bažnyčios prie šventoriuje degančios ugnies. Klebonas kun. V. Palionis, pašventinęs ugnį ir paruošęs Velykų žvakę, simbolizuojančią prisikėlusį Kristų, ją uždegė nuo pašventintos ugnies. Visi Velyknakčio dalyviai nuo jos užsidegė savo žvakes ir procesijoje vėl grįžo į bažnyčią. Tai primena grįžtančio Šeimininko Kristaus laukimą. Su degančiomis žvakėmis rankose, iškilmingai buvo atliekamas Velykinis šlovinimas. Tai bene pati gražiausia ir įspūdingiausia Velyknakčio dalis. Po Žiburių liturgijos vyko Žodžio, t. y. Šventojo Rašto skaitinių, maldų ir giesmių liturgija. Po Žodžio liturgijos, tiksliau, po Evangelijos ir homilijos buvo sugiedota Visų Šventųjų litanija, prašant užtarimo sau ir krikštijamiesiems. Tą vakarą buvo pakrikštyta jau gerokai ūgtelėjusi mergaitė ir berniukas. Jiems suteikti Karolinos ir Justino vardai. Ir vėl, visiems užsidegus žvakes, buvo atnaujinti Krikšto pažadai. Po apšlakstymo švęstu vandeniu buvo sukalbėta visuotinė malda. Po to vyko įprastinė Aukos liturgija. Visus nustebino gausus būrys baltai pasipuošusių adorančių. Jos ištvermingai dalyvavo nuo pat Velyknakčio pradžios iki pabaigos. Džiugino gražiai giedojęs jaunimo choras. Bene patį didžiausią įspūdį paliko vidurnaktyje, lygiai 24 val. įvykusi iškilminga procesija, apeinant tris kartus aplink bažnyčią. Oras virš Luokės buvo nuostabus! Tyla. Nė lašelio lietaus. Visi Velyknakčio dalyviai laikė rankose uždegtas žvakes ir toji gausi tikinčiųjų procesija atrodė tarsi banguojanti žiburių jūra... Po procesijos, sugrįžus visiems į bažnyčią ir galutinai užbaigus Velyknakčio pamaldas, klebonas kun. V. Palionis dėkojo parapijiečiams, o ypač jaunimui, už kantrybę ir nuoširdžią pagarbą, parodytą Prisikėlusiam Kristui. Išeidami iš bažnyčios tikintieji sakė: Luokė garsi jomarkais, Tado Blindos zbitkais, o dabar ją išgarsins mūsų naujasis klebonas kun. V. Palionis su tokiais įspūdingais Velyknakčiais ir dar visokiais kitokiais jo sumanymais. Petras ŽALIMAVIČIUS Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |