Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Maltos prezidento viltys laukiant Popiežiaus vizito

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Maltos prezidentu Džordžu Abela ir jo žmona Margareta

Prezidento D. Abelos apsilankymas Maltos kunigų seminarijoje

Krikščioniškųjų šaknų gynimas

Popiežiaus Benedikto XVI būsimasis vizitas į Maltą įkvėps žmonių tikėjimo atnaujinimą, teigia šalies prezidentas Džordžas Abela. Neseniai interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ jis išreiškė savo tautos viltis dėl balandžio 17–18 dienomis įvyksiančios Šventojo Tėvo kelionės, skirtos paminėti apaštalo šv. Pauliaus išsilaipinimo Viduržemio jūros saloje 1950-ąsias metines. Prezidentas D. Abela lankėsi Vatikane 2009 metų  birželį ir oficialiai pakvietė Benediktą XVI apsilankyti. Gruodžio mėnesį Maltos prezidentui pasiųstame laiške Popiežius patvirtino, kad priėmė kvietimą, pabrėždamas, kad vizito metu įvyksiantis iškilmingas Tautų apaštalo paminėjimas „Maltos žmonėms ir visam katalikiškajam pasauliui taps vaisinga proga giliau apmąstyti savo krikščioniškąjį tikėjimą“.

Priminęs, kad didžioji dalis maltiečių yra katalikai (98 proc.), kurių daugelis dalyvauja šventadienio pamaldose, prezidentas D. Abela sakė, kad popiežius Benediktas XVI, „kaip Katalikų Bažnyčios galva ir Kristaus vietininkas, yra mūsų visų dvasinis ganytojas“. Vizitas įgalins visus maltiečius, ypač jaunus žmones, artimiau jį pažinti ir geriau paskleisti jo mokymą. „Popiežiaus mokymas aktualus ne vien katalikams, nes jo skelbiamos vertybės peržengia erdvės ir laiko ribas“, – kalbėjo Maltos vadovas.

Tas pats pasakytina ir apie šv. Pauliaus į Maltą atneštą krikščioniškąjį tikėjimą, kuris giliai įleido šaknis. „Visas kasdienis gyvenimas – nuo gimimo ir santuokos iki gyvenimo užbaigimo apeigų – yra sutelktas apie Bažnyčią ir krikščioniškąjį tikėjimą, – sakė D. Abela. – Juk nors medis keičia lapus, tačiau šaknys lieka tos pačios.“ Jis pažymėjo, kad nors Malta yra pasaulietinė valstybė, tačiau daugelyje įstatymų atsispindi krikščioniškos vertybės. Pavyzdžiui, Maltoje iki šiol įstatymu draudžiami abortai, negimusių kūdikių žudymas, nors beveik visose kitose Europos šalyse abortas (kad ir su tam tikromis išlygomis) yra legalizuotas. Maltoje taip pat draudžiamos skyrybos.

Prezidentas pažymėjo, kad Malta, kuri (kaip ir Lietuva) priklauso Europos Sąjungai nuo 2004 metų gegužės, stengiasi sekuliarizuotam žemynui padėti gaivinti krikščioniškąsias vertybes, „ypač pabrėžiančias žmogiškojo asmens orumą ir žmogiškosios gyvybės šventumą“. Jis išreiškė savo pasipiktinimą dėl neseno Europos žmogaus teisių teismo sprendimo dėl kryžiaus Italijos mokyklose. (Teismas pareikalavo kryžius nuimti, kadangi krikščionybės ženklai, neva, žeidžia ateistų jausmus.) „Juk teismas neveikia vakuume, – sakė D. Abela. – Ir jeigu Strasbūro teismas laiko save kompetentingu tuose reikaluose, ko, mano nuomone, nėra, jis turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes,  pirmiausia į europiečių religinį jautrumą, istoriją, kultūrą ir patį kontinento tapatumą“.

Kunigo tapatumas ir vaidmuo visuomenėje

Dauguma Europos žmonių tapatina save su krikščionybe, nors ir ne visi praktikuoja savo religiją. Pačios Europos kultūros ištakos glūdi krikščionybėje, žymiausi literatūros ir meno kūriniai buvo įkvėpti krikščioniškųjų vertybių ir tikėjimo, kurio esminis simbolis yra kryžius. „Jis yra ne tik religinių vertybių Europos istorijoje ir kultūroje ženklas, bet ir visos žmonijos vienybės ir solidarumo simbolis, tolerancijos simbolis, ir jis negali pažeisti nekrikščionių ir ateistų teisių“, – nurodė Maltos prezidentas. Todėl šalies vyriausybė, atspindėdama didžiosios daugumos gyventojų nuomonę, oficialiai pareiškė kategoriškai nesutinkanti su Europos žmogaus teismo sprendimu ir pareikalavo jį peržiūrėti atsižvelgiant į Italijos pateiktą apeliaciją.

D. Abela taip pat pripažino aktyvų Maltos valstybės bendradarbiavimą su Bažnyčia bendrojo gėrio labui. Šis bendradarbiavimas atspindi didelį bažnytinį indėlį švietimo ir socialinėje srityse bei sprendžiant kitus svarbius visuomeninio gyvenimo klausimus. Bažnyčios ir valstybės artimų santykių Maltoje ženklu gali būti sausio mėnesį įvykęs prezidento D. Abelos apsilankymas vietinėje kunigų seminarijoje. Rektorius monsinjoras Džimis Boničis ir seminarijos kolektyvas pakvietė valstybės vadovą į pokalbį apie kunigo tapatumą ir reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje. Susitikimas buvo skirtas dabar Bažnyčioje švenčiamiems Kunigų metams.

Labai šiltai bendraudamas su seminaristais ir jų ugdytojais, prezidentas D. Abela aiškino, kad dabar kunigui priskiriama daug vaidmenų: jis ir nuodėmklausys, ir patarėjas, kartais net terapija užsiimantis psichologas. Tačiau svarbiausia kunigo misija yra Evangelijos skelbimas, dvasinis visuomenės atnaujinimas. Prezidentas priminė popiežiaus Benedikto XVI žodžius, kad kunigas, būdamas tarp kitų žmonių, atstovauja savo protu ir širdimi bei gailestingosios meilės liudijimu Kristui, kaip vilčiai. Tai svarbu, nes technologija ir globalizacija mus visus padarė kaimynais, bet toli gražu ne broliais. Maltos valstybės vadovas pasidžiaugė nemažu dvasinių pašaukimų skaičiumi – dabar kunigystei rengiasi daugiau kaip 90 seminarijų studentų, kas 440 tūkstančių gyventojų turinčiai šaliai yra pakankama ir atspindi krikščioniškų šeimų tvirtumą.

Aštri migracijos problema

Viena iš aštriausių dabartinių socialinių problemų Maltoje, kurią, matyt, vizito metu savo kalbose akcentuos ir popiežius Benediktas XVI, yra migracija. Kaip apaštalas šv. Paulius prieš 1950 metų išsilaipino Maltoje po laivo katastrofos, taip ir dabar daugybė nelegalių migrantų pasiekia šią šalį, nes jų laiveliai, plaukiantys į Afriką ir Europą ieškant geresnio gyvenimo, dažnai sudūžta prie salos krantų. Išgyvenusieji pasakoja, kad jūroje sutikti laivai vengia suteikti pagalbą, o Maltos teritorinius vandenis patruliuojančios pajėgos kartais tiesiog „nustumia“ nelaimės ištiktuosius toliau, kad jie nepasiektų krantinės. Bažnyčia griežtai protestuoja dėl tokio žiauraus elgesio, nes, kaip pabrėžė Maltos arkivyskupas Polis Kremona interviu Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano“, šiandieniniai imigrantai ir pabėgėliai turi būti svetingai priimti, kaip apaštalas šv. Paulius pirmajame krikščionybės amžiuje.

Suteikdami prieglobstį Tautų apaštalui maltiečiai pademonstravo esantys atviri tam, kuris yra „kitoks“, kuris yra svetimšalis, aiškino ganytojas. Jis pabrėžė, kad tokie sentimentai turi būti išsaugoti ir praktikuojami ir dabartiniame istoriniame laikotarpyje, kuris paženklintas masine migracija. Būtina eliminuoti visus prietarus, pastaruoju metu susiformavusius migrantų atžvilgiu, ir su jais elgtis pirmiausia kaip su žmonėmis, kalbėjo arkivyskupas P. Kremona. Panašios nuostatos laikosi ir Maltos prezidentas D. Abela, kuris pabrėžia, kad migracija tapo sunkia našta mažai šaliai ir jos ribotiems materialiniams resursams. Ji turi būti geriau planuojama ir struktūrizuojama, įtraukiant kitų Europos šalių partnerystę, ypač tų, kurių „ekonominiai poreikiai (dėl  menko gimstamumo) skatina labiau remtis atvykėliais iš svetur“. Tuo labiau kad daugelis afrikiečių migrantų mažąją Maltą laiko tik tarpine stotimi pakeliui į Italiją ar kitas Europos valstybes, tačiau jų stovyklos saloje įgyja masinį pobūdį. „Šiandien dauguma migrantų yra aukos jokių skrupulų neturinčių nusikaltėliškų organizacijų, kurių motyvas yra ne migrantų gerovė, bet išnaudojimas“, – sakė interviu „Zenit“ agentūrai prezidentas D. Abela. Jis priminė, kad sprendimu turi būti parama migrantų kilmės šalims, kad per jų ekonominę pažangą ir konfliktų taikų užbaigimą žmonės pasirinktų tėvynę, o ne laimės paieškas svetur.

Popiežius Benediktas XVI savo mokyme skiria didelį dėmesį migrantų problemoms ne tik dėl politinių ir socialinių jų aspektų, bet pirmiausia dėl žmogiškosios dramos. Bažnyčia visose šalyse daug jėgų skiria migrantų tarnystei per savo socialines, švietimo ir sveikatos apsaugos struktūras. Ji skatina vertingą migrantų integraciją į vietinę bendruomenę, kartu pabrėždama teises į kultūrinio, religinio ir tautinio tapatumo išsaugojimą.

© 2010 „XXI amžius“