|
Šokis su kardais
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Po balandžio 13 dieną įvykusių balsavimų paaiškėjo, kad 2011 metais dar neteks rinkti miestų ir rajonų merų tiesioginiuose rinkimuose. Balsavimu nusivylę Liberalų ir centro sąjungos atstovai (LiCS) Seime jau prakalbo apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Tad valdančiajai koalicijai iškyla realios grėsmes. Jei LiCS atstovai nuspręs trauktis iš koalicijos, tai jau po kelių savaičių galima tikėtis naujos valdančiosios daugumo susiformavimo.
Šešėlinis partijų finansavimas išlieka ryškia problema. Su tokiu finansavimu susiję abejotinos reputacijos asmenybės G. Jagėla (Barklis), R. Ruškulis, Ž. Buzas, V. Diminšteinas, P. Vojeika ir kiti panašūs veikėjai. Šie verslininkai valdo kai kurias verslo struktūras ir tuo pačiu susiję su šešėlinio verslo organizavimu. Aplinkos ministerijoje darbuojasi Raudonikio ir Karlsono pravardėmis žinomas kriminalinis autoritetas, 19931996 metais pagarsėjęs kaip pajūryje įtakingos gaujos vadeiva. Raudonikis veikia kaip šešėlinių klanų lobistas. Aplinkos ministerija iš viso garsėja kaip tikras korupcijos lizdas, kuriame darbuojasi ir šešėlinių klanų statytiniai ir į atsakingas pareigas prastumti kai kurių politikų giminaičiai.
Bet tai, kad kriminalinio pasaulio veikėjai ir įtakingi valdžios atstovai yra artimai susiję, jau nestebina. Kai kurių aukšto rango policijos ir prokuratūros pareigūnų bei mafijos narių sąsajos akivaizdžios, tačiau tai netrikdo jų vadovų, nors tokia padėtis nėra normali. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas į žurnalistės klausimą, ar komisarams su žulikais draugauti galima, net neatsakė juk sunku suregzti įtikinamą atsakymą į tokį tiesmuką klausimą. O korupciją teisėsaugoje demaskuojantis Kalvarijos policijos komisaras D. Gaižauskas teigia: Policija ne uždaroji akcinė bendrovė. Nenorime imituoti darbo norime tikrai dirbti, ir mums nusibodo, kad normaliam darbui trukdoma.
Prieštaringa padėtis Lietuvoje ypač susijusi su mafijos klanų įsigalėjimu. Klanai sėkmingai laikosi, kol mūsų krašte tarpsta korupcija, kol politinė korupcija nėra pažabota. Tiesa, kai kurių įtakingų valdžios veikėjų ir šešėlinių klanų lyderių atžvilgiu yra vykdomi teisėsaugos tyrimai ir tai gerokai siutina tokius veikėjus. Jie visaip priešinasi gresiančioms permainoms ir rezga intrigas bei rengia išpuolius prieš jiems trukdančius sąžiningus pareigūnus. Šis šokis su kardais akivaizdžiai pastebimas nuo praėjusių metų pabaigos. Mafija nėra linkusi lengvai pasiduoti ir rengia kontratakas. Tačiau kas Lietuvoje įvardijama mafijos terminu? Kai viešojoje erdvėje svarstoma apie mafiją, dažniau linksniuojami tik žemesniam mafijos lygmeniui priskiriamos smauglių, pelėsių ar kamuolinių gaujos ir panašūs kriminaliniai susivienijimai. Tačiau visą pagrindinį korupcijos ratą įsuka aukštesnio lygio mafija garsusis valstybininkų klanas, greta jo veikiantys keli ekspremjerai su verslo magnatais tapusiais žentais, švogeriais ir sūnėnais bei korumpuoti aukšto rango teisėsaugos pareigūnai, kurie dangsto tiek abejotinos reputacijos politikus, tiek kriminalinius baronus stambių gaujų vadeivas ir kontrabandos organizatorius. O viešojoje erdvėje vis liejamas opiumas liaudžiai begalinės diskusijų laidos per radijo stotis ir televizijas. Tokios laidos, nors ir susilaukia gausios klausytojų ir žiūrovų auditorijos, tačiau atitraukia nuo tikrų pilietinio aktyvumo formų, todėl tokios veiklos rezultatai apgailėtini. Štai kaimyninėje Lenkijoje nuo 2005 metų per penkerius metus pavyko pasiekti didžiulę pažangą, o Lietuvoje priešingai per tą laiką ekonominė ir socialinė krizė vis gilėja, didėja ir dvasinis nuopuolis.
Žvelgdami į valdžios struktūrų veiklą regime, kad itin daug dėmesio skiriama propagandos sferai. Tačiau jei atidžiau pasidomėsime valdžios veikėjų darbu, išvysime gan įdomų vaizdą. Taip, dalis ministrų ir aukšto rango valdžios pareigūnų dirba atsakingai ir profesionaliai. Bet dalis ministrų ir kitų atsakingų valdžios veikėjų dalyvauja korupcinėje veikloje arba simuliuoja dirbantys ir naudojasi privilegijomis. Štai aplinkos ministras G. Kazlauskas 1014 dienų per mėnesį praleidžia užsienyje, ypač mėgsta lankytis Pietų Europoje Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Tokių poilsiautojų vadovaujamų žinybų darbų rezultatai nedžiugina. Kas būtų, jei žurnalistas per mėnesį parengtų du straipsnius, tačiau likusį laiką sėdėtų prie kompiuterio imituodamas darbą, o mokytojas, atėjęs į pamoką, prabūtų klasėje dvidešimt minučių ir iškeliautų savo reikalais? Kažin, ar jie ilgai išsilaikytų savo darbovietėse. Tačiau aplaidžiai dirbantys valdžios veikėjai dažniausiai sėkmingai laikosi postuose.
Filosofas ir politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius šių metų pradžioje išleistoje knygoje Postmodernusis kapitalizmas rašo: Propagandos įtaką ir apimtį lemia naujos masinės komunikacijos technologijos. O propagandos ypatybės, suprantama, priklauso nuo politinės santvarkos, politinių galių, tam tikros kovos dėl valdžios ypatumų, nors tai nekeičia nei jos tikslų, nei mokslinio-technologinio pobūdžio. Propagandos svarba didėja visuomenėms išgyvenant įvairias krizes. Informacija yra esminis propagandos elementas, nes būtent informacijos teikimas ir nuomonių formavimas užtikrina socialinių santykių stabilumą. Tačiau propagandą galime naudoti tiek teigiamiems, tie neigiamiems tikslams. Kaip propaganda veikia ir kodėl ji tokia veiksminga? Pirmiausia ji veiksminga dėl to, kad ji yra visa apimanti sisteminė veikla, be perstojo skleidžianti ir įtvirtinanti tam tikrus stereotipus ir ugdanti visuomeninių reiškinių suvokimo būdus. Mūsų valstybė serga ir nuo to, kokių priemonių bus imtasi jai gydyti, priklausys valstybės ateitis. Kosmetinės reformos Lietuvai nepadės, iš krizės duobės pakilsime tik tuo atveju, jei bus imtasi ryžtingų ir visuomenės bei valstybės raidai naudingų reformų.
© 2010 XXI amžius
|