2010 m. balandžio 16 d.
Nr. 29
(1814)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prašome išsakyti savo viešą poziciją

Atviras laiškas Lietuvos Vyskupų Konferencijai

Ilgaamžė lietuvių kultūros krikščioniškoji tradicija subrandino esmines mūsų Tautos būties vertybes. Dievas, šeima ir Tėvynė – tai nepajudinamos istorinės, dvasinės lietuvybės atramos, kurios kūrė, stiprino, gynė mūsų valstybę. O didžiausių istorinių negandų metais Bažnyčia visada buvo kartu.

Šiandien, kai Europos Taryba pritardama šiandieninių neokomunistinių sluoksnių ideologijai ir praktikai, dangstydamasi tolerancija ir žmogaus teisėmis, homoseksualines vertybes skelbia esant vertingesnes už krikščioniškosios kultūros terpėje išugdytas tautos vertybes; dorovei tampant sąlygine sąvoka ir privačiu reikalu, pornografija imama laikyti kultūros raiškos norma, prostitucija – legalia profesija, pedofilija – tik maloniu laisvalaikiu, o lytiniai sutrikimai ir iškrypimai – nauja „šeimos“ forma ir sektinu pavyzdžiu; agresyvių homoseksualų ir jų šešėlinių lobistų paveikti politikai ir žiniasklaida brukte bruka „naująją toleranciją“, kurios tikroji esmė – besąlygiškai pritarti, palaikyti ir net skatinti nusikalstamą gyvenimo būdą, su gėjams, lesbietėms būdinga „santuokine harmonija“ ir mažylių įsivaikinimu, o seksualinių mažumų „teisių“ programoms skiriamos milžiniškos lėšos; kai dori žmonės, pasipiktinę Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko homoseksualų paradui išduotu leidimu, renka parašus po kreipimusi, kad šis atšauktų begėdišką, bendrai moralei ir krikščioniškoms vertybėms prieštaraujantį sprendimą, kunigai ne tik nepaskelbia informacijos apie tikinčiųjų akciją, o kai kurie net ir neleidžia rinkti parašų prie bažnyčių.

Lietuva jau supranta, kad postmodernioji kultūra, kurią mums visomis išgalėmis bruka transvestitai ir homoseksualai, aptarnaujami liberalizmu besidangstančio šiuolaikinio neobolševizmo, iš tikrųjų yra krikščioniškųjų ir savitos nacionalinės kultūros subrandintų vertybių griovimas, asmens savanaudiškumo ir jo ydų panaudojimas krikščionybės pamatų griovimui.

Mes, pasirašiusieji po šiuo raštu, kreipiamės į Lietuvos Vyskupų Konferenciją ir prašome išsakyti savo viešą poziciją ginant Europos Tautų krikščioniškuosius pamatus.

Julija Ambrasienė, Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė, prel. Bronius Antanaitis; dr. Lilijana Astra; Vaclovas Bagdonavičius, filosofas, Vydūno draugijos įkūrėjas ir pirmininkas; Algimantas Bružas, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys; kun. Alfonsas Bulotas; Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas; Stanislovas Buškevičius, Kauno vicemeras; Juozas Dingelis, Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas; kun. Petras Dumbliauskas; Algirdas Endriukaitis, Nepriklausomybės akto signataras; Rūta Gajauskaitė, Nepriklausomybės akto signatarė, teisės mokslų daktarė, Kazimieras Garšva, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras; Bronislovas Genzelis, Nepriklausomybės akto signataras; dr. Petras Gvazdauskas; Remigijus Jucevičius, VšĮ „Gerosios dienos centras“ direktorius; Pranas Kavaliauskas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija; Aleksandras Kavoliūnas, publicistas; Leonas Kerosierius, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Žuvininkų rūmų viceprezidentas; Vitas Labutis, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras; prof. habil. m. dr. Leonas Laimutis; Venantas Mačiekus, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas; prof. Leonas Laimutis Mačiūnas, Povilas Mataitis, pedagogas, dirigentas; Hubertas Martinkėnas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narys, Nikolajus Medvedevas, Nepriklausomybės akto signataras; Danielius Mickevičius, Žurnalistų sąjungos tarybos narys; Birutė Mikulytė, Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė, kun. Vitalijus Mockus (Stačiatikių Bažnyčia); Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės akto signataras; kun. Edmundas Paulionis; kun. Mykolas Petravičius; Vidmantas Povilionis, Nepriklausomybės akto signataras; Jonas Rudžiukas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos prezidentas; sesuo Nijolė Sadūnaitė; mons. Alfonsas Svarinskas; Justas Subačius, Šeimos gynimo centro pirmininkas; Skirmantas Šalučka, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys; dr. Mindaugas Tamošiūnas, hum. m. dr.; Antanas Terleckas, Lietuvos visuomenės veikėjas, disidentas; Jonas Trinkūnas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis; Dalia Urbonavičienė, Lietuvių etninės draugijos pirmininkė; Albinas Vaičiūnas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, kun. Jonas Varkala; Vytautas Vasilenko, Vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ prezidentas; prof. Ona Voverienė, Tado Daugirdo premijos laureatė;  prof. Zigmas Zinkevičius, akademikas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija